Daugelis įtakingiausių JAV respublikonų negaili kritikos prezidentui Barackui Obamai už neva bailią reakciją į Rusijos keliamą grėsmę. Juk Kremlius aneksavo Krymą, pradėjo karą Rytų Ukrainoje ir nuolat rengia provokacijas Rytų Europoje.
Tačiau favoritu laimėti Respublikonų partijos nominaciją tapęs D.Trumpas be paliovos kartoja: „Aš puikiai sutarčiau su Vladimiru Putinu.“
Patarėjas abejoja Ukrainos teise į valstybingumą
Tiesa, ne viskas, ką jis kalba, verta dėmesio. Bet D.Trumpo prorusiškumą byloja ir jo veiksmai. Kovą milijardierius savo patarėju užsienio politikos klausimais pasirinko Carterį Page'ą, kuris į karjeros aukštumas iškilo būtent draugaudamas su Rusija ir šios šalies valstybinėmis kompanijomis, ypač – „Gazprom“.
C.Page'as mielai kartoja rusišką propagandą apie 2014-ųjų revoliuciją Ukrainoje. Savo publikacijose jis apskritai abejoja Ukrainos teise į valstybingumą ir akiplėšiškai teigia, kad Ukraina Rusijai yra tarsi Kvebekas Kanadoje.
Jam, regis, visai nesvarbu, kad Kvebekas yra Kanados provincija, o Ukraina – nepriklausoma valstybė.
C.Page'ui, regis, visai nesvarbu, kad Kvebekas yra Kanados provincija, o Ukraina – nepriklausoma valstybė.
Be to, C.Page'as, smerkiantis Vakarų sankcijas Maskvai, yra rašęs apie „vadinamąją Krymo aneksiją“, nors Rusiją už tokius veiksmus pasmerkė didžioji dalis tarptautinės bendruomenės, žinoma, ir Vašingtonas.
C.Page'as turbūt nesako nieko, ko nesakytų jo dabartinis darbdavys D.Trumpas. O T.Sneideris rašo, esą jam nesunku įžvelgti, kodėl skandalingasis turtuolis yra įsitikinęs, kad sutartų su V.Putinu.
V.Putinas realybėje yra toks, kokiu televizijoje apsimeta D.Trumpas.
Ieško draugų tarp tuštybės vergų
D.Trumpo finansinė sėkmė – kad ir kaip ją apibrėžtume – pastatyta ant spekuliacijų Niujorko nekilnojamojo turto rinkoje. Toks privačių sandorių pasaulis gali atrodyti žiaurus ir negailestingas – bet tik kol jį palygini su chaosu Rusijoje praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje.
Amerikietis vaizduoja save kaip finansų imperijos architektą, pasiryžusį laužyti bet kokias taisykles. O juk V.Putinas būtent toks ir yra.
Kol kas D.Trumpas gali tik kandžiai tyčiotis iš savo oponentų per rinkimų kampanijos renginius. Bet V.Putino kritikų – Rusijos opozicijos – gretos retėja. Vieni žudomi, kiti renkasi savanorišką tremtį.
Kol kas D.Trumpas gali tik paraginti savo kampanijos vadovą nesismulkinti su kritiškais žurnalistais. Bet Rusijoje nepatogiausi žiniasklaidos atstovai tiesiog eliminuojami.
V.Putinas laikomas žmogumi, sugebančiu nepaprastai tiksliai ir greitai įvertinti kito politiko charakterį ir galimą jo naudą. D.Trumpo atveju su išvadomis jis neužtruko.
Nenuostabu – ir praeityje Rusijos prezidentas pirmiausiai griebdavosi vilioti tuos, kurie spinduliuoja ne padorumą, o tuštybę. Geriausi pavyzdžiai – Silvio Berlusconi ir Gerhardas Schröderis.
Rusijos užsienio politikos ašis – prielaida, kad teisės viršenybė yra vienas didelis pokštas. O įrankis – gebėjimas rasti vakariečių, kurie su tokia prielaida sutinka.
Europoje tokių žmonių Kremlius rado nesunkiai – tai ir Marine Le Pen, ir Nigelas Farage'as. Tiesa, iki D.Trumpo iškilimo atrodė, kad panašių „naudingų idiotų“ JAV atsiras – bet atsirado.
Sutraiškytų tarptautinėje arenoje
D.Trumpas teisus sakydamas, kad V.Putinas gerbia tik jėgą. Bet, žinoma, V.Putinas mieliau renkasi silpnumą, kurio gerbti nereikia. O JAV milijardierius siūlo būtent silpnumą.
V.Putinas puikiai supranta, kad Amerikos prezidentas Rusijoje bus gerbiamas tik tuomet, jei ir pats gerbs teisinės, demokratinės valstybės funkcionavimo principus. D.Trumpas kol kas tik vaidina stiprų ir dėl to yra pažeidžiamas.
JAV prezidentas, kuris spjautų į demokratines sąjungas, garbintų diktatorius ir mieliau rinktųsi ne įstatymais numatytą tvarką, o „sandorius“, Maskvai būtų labai naudingas.
Kremliaus užvaldyta Rusijos žiniasklaida viešai žavėtųsi kieto vyruko įvaizdžiu, bet V.Putinas ir jo aplinka netrukus imtų traiškyti D.Trumpą tarptautinėje arenoje. Juk tie vyrukai – ir turtingesni, ir, reikia pripažinti, gudresni.
Iš V.Putino prašytų meilės
V.Putinas tokio entuziazmo kaip D.Trumpas nedemonstruoja – jis atsargesnis. Bet Rusijos prezidentui D.Trumpas yra menkas žmogelis, netikėtai galintis tapti labai galingas.
Todėl Kremliaus tikslas D.Trumpo pergalės lapkritį atveju būtų gana aiškus – imtis manipuliuoti menku žmogeliu ir taip neutralizuoti galingiausią pasaulio valstybę – Jungtines Amerikos Valstijas.
Pernai gruodį, per kasmetę savo spaudos konferenciją, V.Putinas pasidžiaugė, kad D.Trumpas nori sutvirtinti braškančius JAV ir Rusijos santykius, o milijardierių pavadino „be abejonės, talentingu ir spalvingu“.
D.Trumpas apsimetė neišgirdęs antrojo žodžio, kai kitą dieną pasidžiaugė, kad V.Putinas apie jį pakalbėjo: „Visada malonu, kai tave pavadina nuostabiu.“
O tada įsibėgėjo – paklaustas apie Rusijoje žudomus žurnalistus, tiesiog pavadino V.Putiną „galingu lyderiu“, pridūrė, kad Barackui Obamai iki jo dar toli, ir galiausiai puolė ginti Rusijos valdžią, įtariamą sankcionavus buvusio KGB agento Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą Londone 2006 metais.
Kitaip tariant, už trupinėlį pagyrų D.Trumpas nusikalstamą režimą Kremliuje pavadino normaliu ir pažemino JAV prezidentą.
T.Sneideris savo publikacijoje siūlo įsivaizduoti kelias pirmąsias D.Trumpo administracijos darbo savaites.
„Daugelis jo pažadų Amerikos vidaus politikoje būtų iškart pamiršti. Juos įgyvendinti sudėtinga, o D.Trumpas neturi kantrybės. Tad labai tikėtina, kad jis nusigręžtų į užsienį.
Ignoruoti tradicinius sąjungininkus daug lengviau nei juos išlaikyti, daug lengviau ir ignoruoti agresiją. Baisu net įsivaizduoti, kaip elgtųsi D.Trumpas – susierzinęs ir meilės ištroškęs JAV prezidentas“, – rašo istorikas.
Pagrindinis taikinys – H.Clinton
Aišku, V.Putinas gana diplomatiškas. Bet apklausos rodo, kad Rusijos gyventojai D.Trumpą vertina kur kas palankiau nei demokratų favoritę Hillary Clinton. Nenuostabu: rusams itin patraukli paklusnios, prijaukintos, už virvelių tampomos Amerikos galimybė.
Nors tiek Rusijoje, tiek, tiesą sakant, kitose šalyse nėra priimtina viešai remti vieną ar kitą kandidatą JAV prezidento rinkimuose, iš Kremliaus H.Clinton adresu skrieja tiek daug agresyvios kritikos, kad V.Putino aplinka ir propagandistai nebeabejoja, ką rinktis.
2011 metų gruodį V.Putinas paskelbė absurdišką kaltinimą, esą H.Clinton – tuometė JAV valstybės sekretorė – „davė signalą“, kuris paskatino rusus protestuoti dėl rinkimų rezultatų klastojimo.
Todėl dabar laisvai liejasi simpatijos D.Trumpui. Tarp tokių turtuolio talento gerbėjų – ir garsus komunistas Vasilijus Lichačiovas, ir propagandos mašinos veidas Dmitrijus Kiseliovas.
A.Puškovas gana iškalbingai pasvarstė, esą D.Trumpas „gali nuvaryti Vakarų lokomotyvą nuo bėgių“.
„Vieningosios Rusijos“ narys Konstantinas Rykovas mano, kad D.Trumpas yra „amerikietiškos svajonės įsikūnijimas, o Valstybės Dūmos Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Aleksejus Puškovas vis paskelbia amerikietį šlovinančių žinučių tinkle „Twitter“.
Tiesa, kartą jis gana iškalbingai pasvarstė, esą D.Trumpas „gali nuvaryti Vakarų lokomotyvą nuo bėgių“.
A.Duginas: „Balsuokite už D.Trumpą!“
„Labiausiai gąsdina Aleksandro Dugino – pagrindinio rusiškojo fašizmo ideologo, dažnai matomo Rusijos žiniasklaidoje, – nuomonė“, – pastebi T.Snyderis.
Pagrindinė A.Dugino puoselėjamo „eurazianizmo“ idėja yra tai, kad Rusiją ir Vakarus esą dirbtinai skiria Apšvietos idėjos dėl teisės viršenybės ir žmogaus teisių.
Neva kai tik Vakarų lyderiai supras, kad tokios idėjos jiems yra primestos, jie kartu su Rusija puls į fašizmo glėbį. A.Duginas dažnai kreipiasi ir į amerikiečius bei kviečia juos sugrįžti prie tikrųjų (suprask, fašistinių, – T.Snyderio pastaba) šaknų.
„D.Trumpas yra tikrojo dešiniojo sparno Amerikoje balsas. Balsuokite už D.Trumpą!“ – rašo A.Duginas.
Režimas Kremliuje įsitikinęs, kad D.Trumpo pergalė būtų pragaištinga Amerikos galiai. Jei V.Putinas ir D.Trumpas kada nors išties susitiktų kaip prezidentai, Kremliaus caras tikrai tuo pasinaudotų.
„V.Putinas patenkintų D.Trumpo tuštybę ir paragintų jį visu greičiu laužyti JAV Konstituciją“, – neabejoja T.Snyderis.
