Šį mėnesį JAV Valstybės departamentas atskleidė, kad amerikiečių diplomatai, įsikūrę Kuboje, patyrė galimą žalą klausai. „Mes manome, kad Kubos institucijos turi išaiškinti, kas vykdo šiuos išpuolius, kurie daro žalą sveikatai“, – sakė JAV valstybės sekretorius Rexas Tillersonas.
Prietaisas arba ginklas, kuris padarė žalą darbuotojams, savaime neskleidė jokio garso. Šių aparatų leidžiamų garsų nesigirdi, tačiau gali apkurtinti. Tačiau vis dėlto įkalčių amerikiečiai kol kas nepateikė, taigi iki galo nėra aišku, ar aparatas gali daryti šitokią žalą. Tai tarsi nematomas ginklas. Pasirodo, kad JAV ne pirmą kartą įtaria, jog toks slaptas nematomas ginklas galėjo būti panaudotas prieš jos diplomatus, rašo „Foreign Policy“.
Išslaptinti duomenys rodo, kad 1965 metais amerikiečių ambasadoje Maskvoje pasirodė medicinos darbuotojai, kurie paėmė kraujo iš jų. Amerikiečių diplomatams buvo pasakyta, kad medikai ieško galimo naujo tipo viruso - tai nėra netikėta šalyje, žinomoje dėl savo šaltų žiemų.
Tai buvo melas. Maskvos viruso tyrimas, taip buvo pavadintas įvykis, buvo susijęs su mikrobangų spinduliuotės poveikiu žmonėms. Paaiškėjo, kad sovietai švitino ambasadą žemo lygio mikrobangomis. „Maskvos signalas“ – taip pareigūnai Vašingtone vadino spinduliuotę. Ji buvo per maža, kad padarytų kokią nors žalą žmonėms, esantiems pastate. Tačiau JAV tai kėlė didelį nerimą.
Viena pirmųjų JAV Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) iškeltų teorijų buvo ta, kad sovietai taip bandė daryti įtaką Amerikos diplomatų elgesiui ar psichologinei būklei ar net kontroliuoti jų protus. JAV norėjo nustatyti, kas vyksta, neleidžiant sovietams išsiaiškinti, kad jie sužinojo apie radiaciją.
Taigi diplomatai, kasdien susiduriantys su spinduliuote, buvo palikti nežinioje. Valstybės departamentas buvo atsakingas už biologinių pokyčių, susijusių su mikrobangų spinduliuote, stebėjimą, taip pat buvo bandoma išsiaiškinti, ar bangos gali padaryti kokį nors poveikį elgsenai.
Tai yra vienas įdomiausių Šaltojo karo istorijos epizodų.
JAV ėmė nagrinėti ir tirti mikrobangų ir radiacijos poveikį žmonėms. Taip gimė projektas, geriau žinomas „Pandoros“ vardu. Tai buvo Pentagono pradėtas slaptas tyrimas, kuriuo nagrinėtas žemo lygio mikrobangų poveikis žmogaus elgesiui ir biologiniams procesams, ir tai yra vienas įdomiausių Šaltojo karo istorijos epizodų.
Prabėgus daugeliui metų JAV vyriausybės susirūpinimas dėl mikrobangų sukeltos proto kontrolės gali atrodyti kaip kažkas, kilęs iš blogiausios Šaltojo karo paranojos, bet 1960 metais, tai galėjo būti tikėtinas rūpestis. Amerikiečiai galvojo atradę slaptą nematomą ginklą. Ir net turėjo teoriją, kad mikrobangos gali užvaldyti kito žmogaus mintis ir protą. Iš pradžių „Pandoros“ metu buvo atliekami tyrimai su beždžionėmis.
Taip pat projekto metu buvo vykdomi įvairūs neįprasti eksperimentai – pavyzdžiui, mikrobangomis buvo švitinami nieko neįtariantys jūreiviai. Vėliau buvo aiškinamasi, ar tokį patį poveikį patyrė jūreiviai, buvę ant denio viršuje, ir jūreiviai, buvę laivo kajutėse. Tačiau per visą tyrimo laikotarpį taip ir nebuvo nustatytas mikrobangų poveikis žmogaus protui.
Vėliau buvo padaryta išvada, kad sovietai naudojo spinduliuotę tam, kad įjungtų ambasados sienose esančius pasiklausymo įrenginius, o ne tam, kad kontroliuotų žmonių protus.
Projektas „Pandora“ buvo nutrauktas ir 1970 metais JAV vyriausybė informavo ambasados darbuotojus apie spinduliuotę, su kuria jie susiduria. Galiausiai JAV išsiaiškino, kad geriausias būdas kovoti su mikrobangomis – pastatyti aliuminio ekraną, kaip skydą, kuris neleistų bangoms prasiskverbti į ambasados pastatą.
