Apklausų rezultatai rodo, kad kovo 23 dieną vyksiančiuose rinkimuose susirems Rusijai palankaus premjero sąjungininkas ir liberalus diplomatas.
Tarp 11 pretendentų pirmauja buvęs ministras pirmininkas ir dabartinis parlamento pirmininkas Peteris Pellegrini (Peteris Pelegrinis) ir buvęs užsienio reikalų ministras Ivanas Korčokas.
P. Pellegrini sulaukė paramos iš premjero Roberto Fico, kuris atsisakė teikti karinę pagalbą Ukrainai, abejojo jos suverenitetu ir ragino siekti taikos su Rusija.
I. Korčokas tvirtai palaiko Ukrainą ir užima panašią poziciją kaip ir kadenciją baigianti prezidentė Zuzana Čaputova, balsinga vyriausybės kritikė, nusprendusi nekandidatuoti antrai kadencijai.
„Pellegrini pergalės atveju galime tikėtis, kad dar labiau sustiprės dabartinės vyriausybės pozicija ir dabartiniai naratyvai“, – teigė apklausų agentūros „Median“ politikos analitikas Michalas Mislovičius.
„Jei laimės Korčokas, galime bent jau tikėtis, kad jis bus atsvara vyriausybei ir parlamentui“, – naujienų agentūrai AFP sakė M. Mislovičius.
Nesutarimai dėl Ukrainos
Nors šios pareigos šalyje yra daugiausia simbolinės, prezidentas ratifikuoja tarptautines sutartis, skiria aukščiausio rango teisėjus, įskaitant Aukščiausiojo Teismo pirmininką, ir yra vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas.
Valstybės vadovas taip pat gali vetuoti parlamento priimtus įstatymus.
Apklausų rengėjai tikisi įtemptų lenktynių. Naujausia agentūros „Focus“ apklausa parodė, kad šiuo metu P. Pellegrini surinktų 35 proc. balsų, o I. Korčokas – 34 procentus.
Jei balsai išties taip pasiskirstytų, balandžio 6 dieną vyktų antras turas. Jis rengiamas tada, kai nė vienas kandidatas negauna daugiau kaip 50 proc. balsų pirmame ture.
Plataus masto Rusijos karas Ukrainoje, prasidėjęs 2022 metų vasarį, buvo neatsiejamas šios 5,4 mln. gyventojų turinčios šalies rinkimų kampanijos akcentas.
„Tai tema, kuri labai skiria suaugusius Slovakijos gyventojus“, – sakė M. Mislovičius.
P. Pellegrini irgi tai pripažino.
„Slovakijos politinė scena yra pasidalijusi į tuos, kurie bet kokia kaina nori tęsti karą, ir tuos, kurie reikalauja pradėti taikos derybas“, – teigė jis.
„Aš priklausau pastariesiems“, – AFP sakė P. Pellegrini.
„Šizofreniškas požiūris“
48-erių politikas yra „Hlas-SD“, mažesniosios R. Fico „Smer-SD“ vadovaujamos vyriausybės koalicijos, kuriai priklauso ir nedidelė nacionalistinė partija SNS, partnerės pirmininkas.
Analitikas Radoslavas Štefančikas teigė, kad P. Pellegrini yra linkęs laikytis vyriausybės pozicijos dėl Ukrainos.
„Vyriausybė laikosi šizofreniško požiūrio [...]. Viena vertus, ji siunčia žodinius signalus, kad simpatizuoja Rusijos vyriausybei. Kita vertus, ji remia Europos Sąjungos ir NATO veiksmus Rusijos atžvilgiu“, – sakė Ekonomikos universiteto Bratislavoje analitikas.
59 metų I. Korčokas priklauso Ukrainos šalininkų stovyklai.
„Rusijos Federacija pamynė tarptautinę teisę [...]. Nemanau, kad Ukraina turėtų atsisakyti dalies savo teritorijos, kad pasiektų taiką“, – teigė jis AFP.
„Kad galėtume kalbėti apie taikų šio karo sprendimą, pirmiausia reikia, kad Rusijos raketos nustotų smogti į Ukrainos mokyklas ir ligonines“, – sakė jis.
Nors I. Korčokas kandidatuoja kaip nepriklausomas kandidatas, jį remia opozicinės partijos, kurios mano, kad P. Pellegrini pergalė atvertų kelią prezidento malonės suteikimui vyriausybės sąjungininkams, pripažintiems kaltais dėl kyšininkavimo ir korupcijos.
Pastaruoju metu tūkstančiai žmonių ne kartą išėjo į gatves visoje Slovakijoje ir mitingavo prieš R. Fico prorusišką ir kitą politiką, įskaitant planą iš dalies pakeisti Baudžiamąjį kodeksą, pagal kurį būtų sušvelnintos bausmės už korupciją ir kai kuriuos kitus nusikaltimus ir gerokai sutrumpintas senaties terminas.
Nemažam skaičiui su premjero partija susijusių asmenų, įskaitant įstatymų leidėjus, gresia baudžiamasis persekiojimas korupcijos bylose.
Penktadienį opozicinių partijų paraginti slovakai protestavo prieš vyriausybės planus keisti visuomeninio transliuotojo valdymą, perspėdami dėl žiniasklaidos laisvės varžymo.
Kiti pretendentai į prezidento postą yra prokremlišku laikomas buvęs Aukščiausiojo Teismo vadovas Štefanas Harabinas, buvęs kraštutinių dešiniųjų įstatymų leidėjas Marianas Kotleba ir ekspremjeras Igoris Matovičius.
