Šiame pastate savo vadavietę buvo įsirengęs ir separatistų vadas Igoris Strelkovas, Rusijos pilietis, kurio tikras vardas – Igoris Girkinas.
Pro rusiški sukilėliai prieš pasitraukdami stengėsi sunaikinti įkalčius, tačiau nesėkmingai. Pastatas, kuriame laikyti dokumentai, buvo padegtas, tačiau ugnis nespėjo sunaikinti visko.
Dokumentuose, karo lauko tribunolo įsakymu, kurį sudarė grupė Kremliaus remiamų sukilėlių, buvo nurodyta įvykdyti mirties bausmes trims asmenis juos sušaudant.
„Jie jį nušovė dėl dviejų marškinėlių“, – raudodama sakė moteris
Vienas iš nuteistųjų – Aleksėjus Pičko. Trisdešimties metų vyras buvo Slovjansko gyventojas, kuris buvo kovą paleistas iš kalėjimo atlikus ketverių metų bausmę už ginkluotą apiplėšimą.
Vieną birželio popietę, po išgertuvių su draugais vykstant intensyviems susirėmimams tarp Ukrainos kariuomenės ir separatistų, privertusių tūkstančius žmonių palikti namus, Pičko įsilaužė į kaimyno namą, kad „pamatytų, kas iš ten gali būti pavogta“, rašoma dokumente, kuriame nurodyta birželio 17d. data. Viduje pastarasis rado dvejus marškinėlius bei kelnes, kurias su savimi pasiėmė.
Aplinkiniai nurodė langą, pro kurį sušaudytasis, jų teigimu, pateko vidun. Kai kurie pateikė ranka rašytus liudijimus, tačiau tik po to, kai buvo paprašyti Igorio Strelkovo smogikų. Iš viso rasti septynių žmonių pasirašyti liudijimai, kartu su dokumentu, pasiuntusiu Pičko myriop.
Dokumentai atskleidė ir trumpą apklausą, atliktą Jurijaus Vladimirovičiaus, pravarde „Teisininkas“. Apklausos metu, Viačislavas Anatoljevičius, pravarde „Balu“, siūlė Pičko nusiųsti kasti griovių fronto linijoje. Tačiau Viktoras Jurevičius, pseudonimu „Nosis“, tribunolo vadas, reikalavo kaltinamojo mirties.
„Karo lauko tribunolo vardu skelbiu, kad Aleksejus Pičko, Slovjansko miesto gyventojas, yra nuteisiamas už plėšikavimą aukščiausia bausme – sušaudymu – remiantis SSRS įstatymu, karo padėties metu ir priimtu birželio 22-ąją, 1941m. Bausmė buvo įvykdyta.“
Dokumentas pasirašytas I.Strelkovo, taip pat antspauduotas „oficialiu“ Donetsko „liaudies respublikos“ kariuomenės antspaudu.
„Įspėju visus Donecko „liaudies respublikos“ kariuomenės kovotojus ir vadus, taip pat Slovjansko gyventojus, kad dėl bet kokio didesnio nusikaltimo, atlikto karo zonoje, bus baudžiama greitai ir ryžtingai. Kariuomenės vadovai neleis įsisiautėti nusikalstamumui“, – skelbė I.Strelkovas. – Bausmės už nusikaltimus bus neišvengiamos, nepaisant nusikaltėlių statuso ar tarnybos laipsnio“.
Vienas teoristų iš Slovjansko, kuris nepanoro būti įvardintas, teigė, kad mirties bausmė buvo įvykdyta.
„Bausmės už nusikaltimus bus neišvengiamos, nepaisant nusikaltėlių statuso ar tarnybos laipsnio“, – teigė Strelkovas
Sušaudytojo mama, Maria Vasilovičja Pičko, dar liepos 10d. teigė neprarandanti vilties išvysti sūnų gyvą, nors pastarojo nematė ir jokių žinių iš jo nesulaukė jau kone mėnesį, o gandai mieste sklandė, jog Aleksejus buvo nužudytas.
„Jie jį nušovė dėl dviejų marškinėlių“, – sužinojusi blogą naujieną raudodama sakė moteris. Ji teigė, kad sūnaus draugas Valentinas jai sakė, kad „viskas bus gerai.“
Be Pičko, dokumentuose aprašoma dar dviejų žmonių nuteisimas mirties bausme: Dimitrijaus „Bolgaro“ Savovo ir Nikolajaus „Lukos“ Lukjanovo.
Jie buvo nuteisti remiantis tuo pačiu Stalino laikų įstatymu už vietinio vyro pagrobimą ir jo įkalinimą Ukrainos saugumo tarnybos pastato rūsyje, prieš tai negavus leidimo iš I.Strelkovo.
Ketvirtoje byloje kaltinimai pareikšti už tai, kad vienas iš miesto gyventojų mūšio metu švitino žibintuvėliu, taip išduodamas teroristų poziciją Ukrainos pajėgoms. Bet šis žmogus buvo išteisintas.