Ukrainos žiniasklaida pranešė, kad gaisras kilo naktį iš penktadienio į šeštadienį. Kitą dieną gaisrą gesino 33 mašinos, 155 ugniagesiai, 3 orlaiviai. Nepaisant visų pastangų, pirmadienį teritorija vis dar liepsnoja.
Ugniagesiai gaisrą malšina orlaiviais An-32 ir sraigtasparniais Mi-8.
Dega maždaug 15 ha plotas: vadinamasis rudasis miškas, Buriakovkoje esantys radioaktyvios technikos saugojimo aikštelė ir kapinynas.
Per 1986 metų katastrofą šios teritorijos buvo smarkiai užterštos radiacija, nes zona yra šalia sprogusio atominės elektrinės reaktoriaus.
Černobylio zonos administracija pranešė, kad situacija kontroliuojama, tačiau neaišku, kada pavyks sutramdyti ugnį.
Specialistams didžiausią nerimą kelia tai, kad gaisras nepersimestų į miestą.
Įvykio vietoje taip pat dirba Ukrainos policijos pajėgos. Tyrėjai bando nustatyti nelaimės priežastis.
„Svarstomos įvairios versijos. Visų pirma, tokiu karštu oru galimas savaiminis įsidegimas nuo stiklo šukių, saulė galėjo padegti sausą žolę. Tai nėra neįprasta. Aišku, tokioje išskirtinėje zonoje negalima atmesti ir padegimo versijos“, – teigiama Kijevo srities policijos pranešime.
Lietuvoje radiacinis fonas – normalus
Radiacinio pavojaus Lietuvoje kol kas nėra. Tai naujienų agentūrai BNS teigė Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI).
„Jokios oficialios informacijos apie padidėjusį radiacinį foną ar kažkokią riziką nesame gavę“, – sakė VATESI atstovė Birutė Kuklytė.
Pranešama, kad naktį iš penktadienio į šeštadienį įsiplieskęs gaisras toliau gesinamas.
Liepsnos – labai pavojingoje zonoje
Keliautojas Š.Jasiukevičius jau 8 kartus lankėsi Černobylio zonoje, iš jų 2 kartus – pėsčiomis. Jis sako, kad įsiliepsnojusi teritorija yra smarkiai užteršta radiacija, todėl šį gaisrą reikia stebėti atidžiau.
„Černobylio elektrinės avarijos metu į dangų šovė reaktoriaus turinys. Švytintis stulpas buvo matomas kelių kilometrų atstumu. Tuo metu pūstelėjęs vėjas radioaktyvių dulkių debesį paskleidė apylinkėse. Didžioji dalis nusėdo į vakarus nuo elektrinės, suformuodama vadinamą vakarinį radiacijos pėdsaką. Didžiausias koncentracija nusėdo miške visai šalia elektrinės. Per keletą dienų visas miškas nurudo, todėl ta vieta pavadinta ruduoju mišku“, – pasakojo Š.Jasiukevičius.
Vėliau toje teritorijoje medžiai buvo išpjauti, gruntas nukastas, tačiau radioaktyvumas išliko toks didelis, kad net Černobylio istorijos fanatikai ten nekelia kojos.
„Ir dabar ten gaisras. Spėkit, kas darosi degant radioaktyviai medienai? Kur dedasi radioaktyvūs pelenai? Užuomina prisegtoje nuotraukoje“, – kalbėjo Š.Jasiukevičius, turėdamas omeny tai, kad radioaktyvūs dūmai plaukia į neužterštas teritorijas.