Tyrimo metu daugiausia dėmesio buvo skirta aštuonioms Vidurio ir Rytų Europos šalims – Lietuvai, Latvijai, Estijai, Čekijai, Vengrijai, Lenkijai, Slovakijai ir Slovėnijai, kurios ES narėms tapo 2004 metais.
Migracijos observatorijos ir Oksfordo universiteto atlikta analizė, paremta oficialiais duomenimis, parodė, kad atvykėliams iš minėtų šalių suteiktų nacionalinių draudimo numerių skaičius sumažėjo iki žemiausio lygio nuo tada, kai minėtos šalys prisijungė prie ES.
Nacionalinio draudimo numeriai suteikiami asmenims, kurie nori dirbti Jungtinėje Karalystėje ar gauti socialines pašalpas.
Statistika rodo, kad nacionalinio draudimo numeriui gauti užsiregistravusių minėtų aštuonių šalių piliečių skaičius pirmąjį šių metų ketvirtį sudarė 26 tūkst., o tai yra maždaug trečdaliu mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.
Kaip žinoma, britai pernai birželį balsavo už šalies išstojimą iš ES, ir masinės imigracijos iš kitų ES šalių klausimas buvo vienas iš svarbiausių referendumo kampanijos metu. Nuo tada svaro kursas euro atžvilgiu krito maždaug 13 proc.
Pagrindiniai Jungtinės Karalystės ekonomikos sektoriai, įskaitant žemės ūkį, aptarnavimo sferą ir sveikatos sistemą, yra itin priklausomi nuo imigrantų. Pernai šalyje gyveno maždaug 3,6 mln. kitų ES šalių piliečių. Trečdalis jų gyveno Londone.
„Mes matome ženklų, kad JK tapo mažiau patrauklia vieta imigrantams iš Lenkijos ir kitų A8 šalių nuo referendumo dėl išstojimo iš ES“, – sakė Migracijos observatorijos vadovas Carlosas Vargas-Silva.
„Referendumas pasaulinėje finansų rinkoje sukėlė nerimo dėl JK ekonomikos bangą, kuri netruko nusmukdyti svaro vertę kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu, kas sumažino santykinę užsienio darbuotojų gaunamų atlyginimų vertę“, – sakė jis.
„Kiti dalykai, kaip aiškumo dėl jų ilgalaikio teisinio statuso stoka ir ksenofobiniai išpuoliai taip pat galėjo turėti įtakos ES piliečių sprendimui vykti į JK ar čia pasilikti“, – sakė jis.
