Nuo 1960-ųjų Singapūro plotas padidėjo maždaug 20 procentų, o smėlio paklausa pakrančių erozijai mažinti čia nuolat auga, rašo Telegraph.co.uk.
Tačiau Indonezijai, Kambodžai ir Vietnamui nutraukus smėlio tiekimą, prasidėjo smėlio vagystės.
Vagys pradėjo vykdyti naktinius reidus, per kuriuos kasamas smėlis nuo Indonezijos ir Malaizijos paplūdimių. Taip ne tik mažėja pakrantės, bet ir kyla pavojus mažesnėms tropinėms saloms visiškai išnykti. Visą šį smėlį esą superka Singapūro žemvaldžiai, plečiantys savo žemes.
Gamtosaugininkai teigia, jog jei smėlio vagys nebus sustabdyti, kelios iš 83 pakrantės salų per artimiausią dešimtmetį gali visiškai išnykti jūroje. „Tai karas dėl žemės išteklių, kuris vyksta slapta. Situacija pasiekė kritinį lygį, o Nipaho, Karimuno ir daugelis kitų mažų salų nuolat mažėja bei atsidūrė ant išnykimo ribos“, – sakė Indonezijos „Greenpeace“ atstovas Nuras Hidayatis.
Gamtosaugininkai teigia, kad smėlio kontrabandininkai nedideliais kateriais naktimis priplaukia prie šių nedidelių, dažnai negyvenamų salų ir iš pakrančių kasa smėlį. Prikasę pilną katerį jie grįžta tiesiai į Singapūro uostus, kur parduoda jį brokeriams. „Kontrabandininkams nesunku patekti į Singapūrą, jų laivus retai tikrina pakrančių apsauga ar laivynas. Tiekimas yra nuolatinis“, – sakė N.Hidayatis.
Kol smėlio kontrabandininkai, korumpuoti politikai ir žemvaldžiai pelnosi iš šios nelegalios prekybos smėliu, gamtai daroma neatstatoma žala.
„Visa jūros ekosistema šiose vietovėse, kur vyksta nelegalus smėlio kasimas, yra žlugdoma. Tropinės žuvys, barjerų rifai žūna, kyla pavojus jūros bioįvairovei“, – teigė N.Hidayatis. Jis pridūrė, jog šiuo metu mažosios salos apsaugo didesniąsias nuo audrų ir cunamių.
Buvęs Malaizijos premjeras Mahathiras Mohamedas teigia, kad kasdien sieną su Singapūru kerta apie 700 sunkvežimių su smėliu. Anot jo, už viso to stovi korumpuoti politikai. „Šitie žmonės pardavinėja Malaiziją. Kasa, nuolat kasa Malaiziją ir atiduoda ją kitiems žmonėms“, – piktinosi M.Mohamedas.
Iš Indonezijos kasmet nelegaliai išvežama per 300 mln. kubinių metrų smėlio. „Žinoma, mums tai yra didelė problema. Mes dedame visas pastangas, kad apsaugotume savo aplinką. Nelegalus smėlio kasimas kelia grėsmę mūsų saloms ir mes tuo esame rimtai susirūpinę“, – sakė Indonezijos eksporto vadovas Syahrulas Sampurnajaya.
