Būtent WSJ paskelbė, kad Rusija patraukė svarbius konsultantus gynybos klausimais iš Venesuelos. Tai laikoma smūgiu šios šalies vadovui Nicolasui Maduro, nes Maskva, regis, tuo pačiu bent iš dalies nusisuka nuo režimo Karakase.
Nors Kremliaus retorika ir toliau nuosekliai palanki N.Maduro, Rusijos valstybinė ginklų kompanija „Rostec“, kurios ekspertai ruošė Venesuelos karius ir kurpė ginklų pardavimo sutartis, dabar šioje šalyje teturi kelias dešimtis darbuotojų.
Dienraščio šaltinis Rusijos gynybos ministerijoje teigė, kad prieš kelerius metus, pačiame Maskvos ir Karakaso bendradarbiavimo įkarštyje, Venesueloje dirbo apie 1 tūkst. „Rostec“ atstovų.
Negana to, skelbiama, kad pastaraisiais mėnesiais skrydžių į vieną pusę tik padaugėjo – esą naujos sutartys nebepasirašomos, o „Rostec“ analitikai jau pripažino, kad N.Maduro režimas tiesiog nebeturi pinigų, kuriais galėtų mokėti už paslaugas.
Ginklai – užsienio politikos instrumentai
Rusija jau senokai yra aktyviausia N.Maduro rėmėja užsienyje. Tačiau „Rostec“ atsitraukimas liudija, kad Maskvos glėbys platus tik iki tam tikros ribos – Venesuelos, kuri iki šiol buvo viena didžiausių Rusijos eksporto rinkų Pietų Amerikoje, ekonomika beldžiasi į dugną.
Rusijai gynybos pramonės eksportas valdant Vladimirui Putinui yra tapęs užsienio politikos įrankiu.
N.Maduro tai, žinoma, skaudus smūgis – jis dažnai garsiai kalbėdavo apie gausią Rusijos ir Kinijos paramą Venesuelai.
Jis tikina, kad Maskvos parama ypač svarbi karine prasme. N.Maduro pastaraisiais mėnesiais, kai Vakarai ir daugelis kitų Pietų Amerikos šalių ėmė remti laikinuoju Venesuelos lyderiu pasiskelbusį opozicionierių Juaną Guaido, vis žadėjo ginti valstybę nuo „jankių invazijos“.
Savo ruožtu Rusijai gynybos pramonės eksportas valdant Vladimirui Putinui yra tapęs užsienio politikos įrankiu. Yra šalių, kur prekybą rusiškais ginklais prižiūri netgi Rusijos ambasados darbuotojai.
Kremliaus strategų akimis, toks bendradarbiavimas padeda stiprinti ryšius su politiniais partneriais Azijoje, Afrikoje ar Pietų Amerikoje.
„Rostec“ negali sau leisti didelių nuostolių. Šiai kompanijai, kuriai vadovauja ilgametis V.Putino partneris Sergejus Čemezovas, nebetenka skaičiuoti pelno, nes JAV ėmė taikyti sankcijas trečiosioms šalims, bendradarbiaujančioms su Rusijos ginklų pramone.
Kompanijai teko atšaukti kelis stambius užsakymus. Pavyzdžiui, Kuveitas nebeskubės pirkti tankų T-90, Indonezija – naikintuvų Su-35, apie rusišką ginkluotę nebekalba ir Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte.
Nebesusimoka jau pusmetį?
WSJ šaltinių teigimu, „Rostec“, apsvarsčiusi, ar politinė paramos N.Maduro nauda atsveria riziką, priėmė strateginį sprendimą atsitraukti. „Jie mano, kad kova pralaimima“, – dienraščiui teigė vienas šaltinis.
Pastarąjį stambų užsakymą Venesueloje „Rostec“ įvykdė šių metų kovą, kai įrengė karinių sraigtasparnių pilotų rengimo centrą. Bet kiti planai, pavyzdžiui, „Kalašnikov“ automatų gamyklos statybos, kišami į stalčių.
Venesuelos ir Rusijos ryšiai gynybos srityje ypač klestėjo valdant N.Maduro pirmtakui Hugo Chavezui – tada į Pietų Amerikos šalį keliavo koviniai sraigtasparniai, naikintuvai, tankai.
„Bendradarbiavimas tada smarkiai augo, – teigė ilgametis Rusijos ambasadorius Venesueloje Vladimiras Zajemskis. – Venesuela iš mūsų pirko šautuvus, daugiafunkcinius lėktuvus, sraigtasparnius, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas.“
WSJ šaltinis: „Kadangi Venesuela nebemoka, kodėl „Rostec“ turėtų ten pasilikti ir už viską mokėti?“
Anot V.Zajemskio, „akivaizdu, kad venesueliečiams reikėjo Rusijos pagalbos: pagal 2006-ųjų sutartis buvo numatomas Venesuelos karių rengimas ir įrangos priežiūra“.
Tačiau praėjusių metų pabaigoje, nors kontraktai vis dar galiojo, Venesuela jau buvo nustojusi mokėti už raketas ir oro gynybos sistemas.
WSJ šaltinis Rusijos gynybos sektoriuje pastebėjo: „Kadangi Venesuela nebemoka, kodėl „Rostec“ turėtų ten pasilikti ir už viską mokėti?“
Tiesa, pati kompanija „Rostec“ neigia kalbas apie traukimąsi iš Venesuelos ir tikina, kad tiesiog vyksta techninių specialistų rotacija. Kremlius irgi susilaiko nuo komentarų.
Be to, Maskva antradienį paneigė informavusi Jungtines Valstijas, jog Rusija atšaukia savo specialistus iš Venesuelos, kaip pranešė JAV prezidentas D.Trumpas.
„Tikriausiai tai yra netiesioginis pasirėmimas kažkokiais informacijos šaltiniais laikraščiuose, nes Rusija jokių oficialių pranešimų šiuo klausimu neskelbė ir negalėjo skelbti“, – sakė V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams.
Mįslingi lėktuvai – spragų kamšymui
JAV prezidentas D.Trumpas ir valstybės sekretorius Mike'as Pompeo viešai vis kartoja, kad būtent Maskvos įtaka Karakasui kalta dėl užsitęsusios politinės krizės Venesueloje, kur N.Maduro režimas neprileidžia prie valdžios opozicijos.
M.Pompeo gegužę pareiškė, kad Rusija įtikino N.Maduro nebėgti iš Venesuelos karštosiomis dienomis, kai jau atrodė, kad kariškiai pereis į J.Guaido pusę.
Kovą Rusijos sausumos pajėgų štabo vadas Vasilijus Tonkoškurovas atskrido į Venesuelą keleiviniu lėktuvu „Iljušin Il-62M“ kartu su dar 99 Rusijos gynybos specialistais. Šį orlaivį lydėjo krovininis laineris „Antonov An-124“ su 35 tonomis karinės įrangos.
Manoma, kad tokia karinė delegacija į Karakasą buvo atsiųsta siekiant užkamšyti spragas, atsivėrusias po to, kai „Rostec“ pristabdė darbus Venesueloje, nors sukėlė nemažai geopolitinių įtampų – D.Trumpas paragino Rusiją „nešdintis“.
„Taip Gynybos ministerija tik viešai parodė paramą Venesuelai. Mat tikro „Rostec“ ir Venesuelos bendradarbiavimo beveik nebeliko“, – teigė WSJ šaltinis.
Kita vertus, Rusijos ekspertas Markas Galeotti pastebi, kad Kremlius stengiasi išlaikyti įtaką Karakase – jo teigimu, Rusijos gynybos ministerija ir valstybinės saugumo kompanijos ten šiuo metu turi per 300 darbuotojų.
Be to, V.Putinas nuosekliai laikosi N.Maduro pusėje komentuodamas krizę Venesueloje. Jis kaltina JAV kišantis į Venesuelos vidaus reikalus.
