Rusijos ekspertai jau seniai šito bijojo: Turkmėnija atsisako bendradarbiavimo su Rusija ir sutinka tiekti dujas Europai projektuojamu dujotiekiu „Nabucco", kurio trasa apeitų Rusijos teritoriją. Turkmėnijos prezidentas Gurbanguly Berdymuchamedovas savo kabineto ministrams tiesiai pareiškė: šalis turi pakankamai dujų, laikosi savo energetikos išteklių tiekimo pasaulio rinkoms diversifikavimo principų ir ketina leisti panaudoti turimas galimybes dideliuose tarptautiniuose projektuose, tokiuose kaip „Nabucco".
Priminsime, kad šis projektas yra Rusijos „Pietų srauto" konkurentas, o Turkmėnijos ir Rusijos santykiai pašlijo balandžio pradžioje, kai „Gazprom" ėmė pirkti daug mažiau turkmėniškų dujų. Be to, netrukus Vidurinės Azijos dujotiekyje prie Uzbekistano sienos nugriaudėjo sprogimas, kaip manoma, dėl „Gazprom" kaltės. Paskui Rusija neatnaujino dujų pirkimo ir dar pateikė Ašchabadui naują kainų formulę.
Konkuruojantys projektai
Šiandien „Nabucco" projektas, dažnai dar vadinamas „naujuoju šilko keliu", nes turi sujungti Kaspijos jūros šalis su Europos Sąjunga (ES), susidurs su pirmu rimtu išmėginimu. Mat Ankaroje Turkija ir keturios ES valstybės (Bulgarija, Rumunija, Vengrija ir Austrija) pasirašo tarptautinę sutartį. Visų šių 5 šalių energetikos kompanijos yra projekto akcininkės, turinčios po 16,67 proc. dalį. Dar viena projekto dalyvė – Vokietijos RWE.
Rusijos valdžia labai priešiška
Įgyvendinant „Nabucco" numatoma nutiesti 3,3 tūkst. kilometrų ilgio dujotiekį, kurio projektinis našumas – 31 mlrd. kubinių metrų dujų. Jis apeis Rusiją ir sujungs Kaspijos regioną, Artimuosius Rytus ir Egiptą per Turkiją, Bulgariją, Rumuniją, Vengriją su Austrijos Baumgarteno miestu ir nusidrieks toliau į Vidurio bei Vakarų Europos šalis. Statyba, kurią planuojama baigti iki 2014 metų, dar neprasidėjo, nors išlaidos jau išaugo – šiuo metu siekia 8 mlrd. eurų.
Savo ruožtu Rusijos stumiamas „Pietų srautas", kurį plėtoja „Gazprom" ir italų ENI, turi driektis Juodosios jūros dugnu iš Novorosijsko į Bulgarijos Varnos uostą ir toliau į Italiją bei Austriją. Sutartis jau pasirašyta su Bulgarija, Graikija ir Serbija. „Gazprom" vertinimu, projektas atsieis 8,6 mlrd. eurų ir galėtų būti įgyvendintas 2015 metų pabaigoje.
Krizė paskatino susitarti
Rusijos valdžia labai priešiška „Nabucco". Premjeras V.Putinas kartą ironiškai mestelėjo, kad iš esmės jis ne prieš alternatyvas „Pietų srautui", tik įdomu, iš kur konkurentai paims dujų. „Prieš įdedant milijardus dolerių į vamzdį ir juos užkasant reikia suvokti, iš kur dujos į tą vamzdį ateis", – tuomet sakė V.Putinas. Dabar Turkmėnija jam pateikė atsakymą.
Tačiau kol kas „Nabucco" sunkiai juda į priekį. Daug ginčų projektas sukėlė Turkijoje, kuri pretendavo į 15 proc. žydrojo kuro. „The Financial Times" nurodo, jog kompromisą vis dėlto pavyko pasiekti, ir Turkija šiandien taip pat pasirašys sutartį. Mainais į kitas garantijas Ankara sutiko, kad į dokumento tekstą nebūtų įtrauktas punktas dėl tų 15 proc. dujų, kurias ji norėtų pasiimti vidaus naudojimui arba eksportui.
Greičiau pasiekti konsensą dėl „Nabucco" padėjo Rusijos ir Ukrainos krizė sausį, kai pusė Europos negavo dujų. Tuomet būtinybė ieškoti alternatyvių dujų tiekimo būdų tapo dar akivaizdesnė. Šiuo metu daugelis Briuselio pareigūnų ir Europos verslininkų įsitikinę, kad niekas nesutrukdys pradėti įgyvendinti „Nabucco" projekto.
Tačiau komercinė jo nauda nėra tokia akivaizdi. Gali būti, jog ir pradėjus dujotiekio eksploatavimą Europos mokesčių mokėtojams teks finansuoti „Nabucco". Kol dujų šaltiniai galutinai nenustatyti, esama ir pigesnių variantų. Potencialūs dujų tiekėjai yra Azerbaidžanas, Uzbekistanas, Iranas, Irakas. Prieš tai, kad Iranas būtų įtrauktas į šį projektą, pasisako JAV, bet skatina tiekti Europai dujas iš Irako.
