Tačiau Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimiausio Artimųjų Rytų sąjungininko praradimas gali būti tik laikina kliūtis siekiant daug didesnio geopolitinio prizo – triumfo Ukrainoje, rašo dienraštis „The New York Times“.
Kariniai ir politiniai analitikai teigė, kad pergalė kare Ukrainoje V.Putinui tapo visapusišku tikslu. Pasak jų, toks rezultatas pateisintų didžiulius žmonių ir ekonominius nuostolius, užtikrintų Rusijos valstybingumą ir pasaulinį autoritetą bei kompensuotų strategines nesėkmes kitur, pavyzdžiui, Sirijoje.
„V.Putino statymas dėl karo Ukrainoje yra toks didelis, kad pergalė Ukrainoje atneštų Rusijai istorinio masto atpildą – tai viskas arba nieko, – rašė tyrimų grupės „Carnegie Russia Eurasia Center“ politinis analitikas Aleksandras Baunovas. – Jei jis mano, kad Donbase sprendžiamas pasaulio likimas, tai ten bus sprendžiama ir Sirijos ateitis.“
Gąsdina, kad Sirijos variantas gali pasikartoti Ukrainoje
Artimiausiu metu, kai Maskva manevruos, kad išlaikytų savo karines bazes Sirijoje, V.Putinas gali sustiprinti brangiai kainuojantį puolimą Ukrainoje, kad susigrąžintų prestižą. Karą palaikantys Rusijos komentatoriai ragino V.Putiną taip ir daryti, kartu reikalaudami griežtesnių taikos sąlygų Ukrainoje, kad būtų išvengta tokių neįtikinamų paliaubų, kurios galiausiai lėmė B.al Assado žlugimą.
Abu scenarijai apsunkintų būsimos Donaldo Trumpo administracijos pažadą greitai nutraukti kovas Ukrainoje, pastebi „The New York Times“.
Kai B.al Assado režimas žlugo, D.Trumpas erzino Rusiją, kad ji nesugebėjo išgelbėti savo sąjungininkės, ir ragino V.Putiną sudaryti susitarimą dėl Ukrainos, nepaaiškindamas, kaip jis galėtų atrodyti.
Rusija „šiuo metu yra susilpnėjusi“, – sekmadienį rašė D.Trumpas savo socialinės žiniasklaidos platformoje „Truth Social“, – „dėl Ukrainos ir blogos ekonomikos“.
„Gerai pažįstu Vladimirą. Dabar jo laikas veikti“, – pridūrė D.Trumpas.
V.Putinas nepakenčia išorės spaudimo
Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienas iš nuosekliausių neskaidraus 25 metus trunkančio V.Putino valdymo bruožų yra jo nenoras veikti iš tokių akivaizdžių silpnumo pozicijų arba pasiduoti išorės spaudimui.
Pats V.Putinas visada miglotai pasisakydavo, kaip turėtų atrodyti Rusijos pergalė Ukrainoje. Praėjusiais metais Rusijos kariuomenė atsisakė nesėkmingų bandymų rengti didžiulius puolimus, kurie galėtų nuversti Ukrainos valstybę. Vietoj to ji sutelkė dėmesį į Ukrainos rytus, vienu metu spausdama Kyjivo pajėgas keliose fronto dalyse ir bombarduodama Ukrainos miestus bei svarbią infrastruktūrą.
Kariniai ekspertai šią strategiją aiškina kaip bandymą išsekinti Ukrainos kariuomenę ir visuomenę ir priversti Kyjivą sėsti prie derybų stalo.
V.Putinas užsiminė, kad bet koks taikos susitarimas turi leisti Rusijai išlaikyti bent jau okupuotą teritoriją ir garantuoti Ukrainos karinį neutralumą, t. y. neįstoti į NATO. Rusija taip pat nori nuslopinti Ukrainos karinį pajėgumą.
„Mes neturime kalbėti apie paliaubas pusvalandžiui ar pusmečiui, kad jie galėtų papildyti amunicijos atsargas“, – sakė V.Putinas praėjusį mėnesį forume pietų Rusijoje, turėdamas omenyje Ukrainą.
Ukrainos vyriausybė ne kartą atmetė bet kokias taikos sąlygas, kuriomis būtų įteisintas jos teritorijos praradimas arba užkirstas kelias šaliai siekti narystės NATO.
Artimiausiu metu Maskvos nesėkmė Sirijoje gali dar labiau sumažinti galimybes siekti kompromiso.
