Toronte įsikūrusios „Citizen Lab“ stebėjimo grupės tyrėjai pirmadienį pranešė, kad žinomas teisininkas Romanas Giertychas, susijęs su šalies politine opozicija, ir prokurorė Ewa Wrzosek tapo „Pegasus“ programinės įrangos aukomis.
Lenkijos vyriausybė paneigė, kad taikėsi į juos abu politiniais tikslais.
„Bet kokie teiginiai, kad Lenkijos tarnybos naudoja operatyvinius metodus politinei kovai, yra klaidingi“, – sakė Lenkijos specialiųjų tarnybų ministerijos atstovas Stanisławas Zarynas.
Tačiau Lenkijos vyriausybės kritikai antradienį atmetė tokį atsakymą ir apkaltino vyriausybę esant atsakinga už šnipinėjimą.
„Deja, Lenkija patenka į tą pačią kategoriją su autoritariniais režimais, kurie piktnaudžiauja nusikalstamomis ir technologinėmis galimybėmis, taikantis į politinius varžovus“, – sakė lenkas Europos Parlamento narys ir buvęs šalies diplomatijos vadovas Radoslawas Sikorskis, kurio „Pilietinės platformos“ partija yra stipriausia Lenkijos opozicinė jėga.
Tai ne pirmas atvejis, kai buvo nustatyta, kad „Pegasus“ buvo panaudotas prieš opozicijos veikėjus Europoje.
Šią vasarą atliktas tyrimas „Pegasus Project“ parodė, kad programinė įranga buvo naudojama daugiau nei 50 šalių, siekiant šnipinėti pilietinės visuomenės narius, politikus, teisininkus, žurnalistus.
R.Sikorskis: deja, Lenkija patenka į tą pačią kategoriją su autoritariniais režimais.
Prancūzija, Ispanija ir Vengrija buvo tarp šalių, kuriose buvo nusitaikyta į žurnalistus. Vengrijos atveju „Pegasus“ naudojimas susietas su ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybe.
Po šių pranešimų Europos Parlamento Piliečių laisvių komitetas surengė klausymus ir paragino Komisiją įsitraukti ir apriboti šnipinėjimo programų naudojimą.
Šnipinėjimo programos Europoje
Skandalo centre esanti „Pegasus“ programinė įranga yra Izraelio įmonės „NSO Group“ sukurta kenkėjiška programa, kuri daugiausia parduodama vyriausybinėms įmonėms.
Nepriklausomas Lenkijos kibernetinio saugumo tyrinėtojas Lukaszas Olejnikas paaiškino, kad kenkėjiška programa naudoja „žinomus arba nežinomus“ saugos trūkumus, pavyzdžiui, mobiliuosiuose telefonuose.
Programai įgijus tokio įrenginio kontrolę, galima naršyti po jame esančius failus, nuotraukas, įjungti mikrofoną.
Susirūpinimas dėl šnipinėjimo programų paskatino ES sugriežtinti taisykles dėl tokių technologijų eksporto autoritariniams režimams.
Tačiau po šią savaitę pasklidusios informacijos iš Lenkijos, taip pat vasarą paaiškėjusių šnipinėjimo atvejų paaiškėjo, kad ES susiduria su daug sudėtingesniu galvosūkiu: kaip užkirsti kelią šnipinėjimo programų naudojimui politiniais tikslais bloko viduje?
Lapkritį JAV pareigūnai įtraukė Izraelio „NSO Group“ į „juodąjį“ sąrašą ir uždraudė Amerikos kompanijoms prekiauti su šia įmone.
„Tikrai neįsivaizduoju, kaip tai uždrausti“, – sakė Europos Parlamento narys iš Vokietijos Moritzas Korneris, kuris Piliečių laisvių komitete stebi skaitmeninio stebėjimo problemas.
Jis sakė, kad ES neturi įgaliojimų nuspręsti, kaip šalys narės tvarko savo vidaus saugumą, o tai anksčiau trukdė imtis veiksmų prieš plačiai paplitusią sekimo praktiką.
Kitas Europos žingsnis
Reaguodamos į šnipinėjimo skandalus, kitos šalys ėmėsi ryžtingų veiksmų.
Lapkritį JAV pareigūnai įtraukė Izraelio „NSO Group“ į „juodąjį“ sąrašą ir uždraudė Amerikos kompanijoms prekiauti su šia įmone.
Technologijų milžinė „Apple“ lapkritį paskelbė, kad padavė į teismą „NSO Group“ , siekdama užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui ir žalai“.
88 žmogaus teisių grupės ir ekspertai anksčiau šį mėnesį paragino ES taikyti tikslines sankcijas Izraelio šnipinėjimo programų gamintojui.
Tačiau Europos vyriausybės į tokius raginimus reagavo skirtingai.
Liuksemburgo ministras pirmininkas Xavieras Bettelis spalį pasiūlė leisti jo vyriausybei naudoti „Pegasus“ valstybės saugumo tikslais.
Lapkričio mėn. buvo pranešta, kad Prancūzijos vyriausybė vedė derybas dėl „Pegasus“ programinės įrangos pirkimo. Tačiau Paryžius kaltinimus paneigė.
Šnipinėjimo programas vyriausybės „gali naudoti teisėtais tikslais“, sakė L.Olejnikas. Tačiau pridūrė, kad tai reikalauja „tinkamos priežiūros“.
Vis dėlto Lenkijos valdžios kritikai teigia, kad nepriklausoma priežiūra, kaip naudojamos stebėjimo programos, šalyje yra problema.
Jie nurodo, kad vyriausybė stengiasi politiškai kontroliuoti teismus, prokurorus, žiniasklaidą.
„Tai, kas Lenkijoje vyksta, nebėra demokratija. Tai nebėra teisinė valstybė. Tačiau tai yra ES dalis. Komisija ir Taryba negali ir toliau to ignoruoti“, – sakė olandų EP narė Sophie in 't Veld.
Ji ir kiti įstatymų leidėjai nori, kad Komisija ištirtų, ar Lenkija, Vengrija ir kitos šalys narės nepažeidė ES privataus ryšio ir duomenų apsaugos taisyklių, naudodamos „Pegasus“ programinę įrangą.
O R.Sikorskis teigė, kad kilęs šnipinėjimo skandalas tik sustiprins ES galimybes imtis veiksmų prieš Lenkiją.
