“Sirijos Arabų Respublikos suvereniteto, nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir vienybės, jos teritorijos ir tautos gerbimas ir visiškas palaikymas. Tai reiškia, jog jokia nacionalinės teritorijos dalis negali būti nuolaidų objektas.
Sirijos tauta ištikima siekiui teisėtomis priemonėmis susigrąžinti okupuotas Sirijos Golano aukštumas, vadovaujantis Jungtinių Tautų statutu ir tarptautine teise“, – teigiama pareiškime.
Baigiamajame dokumente numatoma, kad turi būti suformuota komisija naujai šalies konstitucijai parašyti.
„Konstitucinė Komisija turi būti sudaryta bent iš derybose dalyvaujančių vyriausybės ir opozicijos atstovų, ekspertų Sirijos temomis, visuomenės atstovų, nepriklausomų atstovų, genčių lyderių, moterų.
Bus imtasi priemonių užtikrinti, kad komitete būtų proporcingai atstovaujama etninėms ir religinėms grupėms.
Galutinis sprendimas dėl Konstitucinės Komisijos mandato, darbo tvarkos, įgaliojimų, procedūrinių taisyklių ir narių atrankos kriterijų bus priimtas vadovaujantis Jungtinių Tautų remiamu Ženevos procesu“, – pažymima jame.
„Kreipiamės į Jungtinių Tautų Generalinį Sekretorių prašydami įpareigoti Specialųjį pasiuntinį Sirijoje tarpininkauti organizuojant Konstitucinės Komisijos darbą Ženevoje“, – teigiama pranešime.
„Tik Sirijos tauta turi teisę demokratinėmis priemonėmis, rinkimų būdu apspręsti savo šalies ateitį. Ji turi turėti išskirtines teises, nespaudžiama iš šalies, nuspręsti politinę, ekonominę ir socialinę santvarką“, – teigiama pranešime.
Dokumente pažymima, kad Sirija „turi būti demokratinė ir nefrakcinė valstybė, besivadovaujanti politinio pliuralizmo ir piliečių lygiateisiškumo principais, nepriklausomai nuo jų išpažįstamos religijos, priklausymo etninėms grupėms, lyties, gerbianti įstatymo viršenybę, valdžios paskirstymą, teismų nepriklausomumą, visišką piliečių lygybę, Sirijos visuomenės kultūrinę įvairovę, užtikrinanti visuomenines laisves, kovojanti su nusikalstamumu, korupcija ir piktnaudžiavimu“.
Kongreso dalyvių manymu, Sirija turi turėti „stiprias, vieningas, pagarbą pelniusias nacionalines karines pajėgas, savo pareigas vykdančias vadovaujantis konstitucija ir aukščiausiais standartais“.
Pranešime taip pat teigiama apie paramą kovoje su terorizmu, pagarbą žmogaus teises.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino specialusis pasiuntinys Sirijai Aleksandras Lavrentjevas nurodė, kad per kongresą Sočyje buvo priimti trys dokumentai.
„Tai – baigiamasi pareiškimas, dalyvių kreipimasis, taip pat sąrašas kandidatų į komisiją, su Konstitucijos rengimu susijusių klausimų sprendimu, tai yra konstitucinę komisiją“, – žurnalistams Sočyje kalbėjo A.Lavrentjevas.
Šiame kongrese dalyvavo 1393 delegatai, daugiau kaip 50 stebėtojų (34 tarptautiniai ir 19 iš JTO).
Pasak jo, šis sąrašas „po nedidelių derinimų bus perduotas Jungtinių Tautų Generalinio Sekretoriaus specialiajam atstovui Sirijoje Staffanui de Misturai tolesniam darbui“.
A.Lavrentjevas pabrėžė, jog šiame kongrese dalyvavo 1393 delegatai, daugiau kaip 50 stebėtojų (34 tarptautiniai ir 19 iš JTO).
Damasko režimą palaikanti Maskva į Juodosios jūros kurorte vyksiančią konferenciją pakvietė maždaug 1,6 tūkst. žmonių. Rusija siekia padėti rasti politinę išeitį iš ilgiau kaip šešerius metus Siriją krečiančio konflikto ir konsoliduoti savo įtaką regione.
Praėjusią savaitę Vienoje dvi dienas vykusiose Jungtinių Tautų palaikomose taikos derybose nepavyko pasiekti pažangios.
Rusija taip pat nedėjo daug vilčių į Sočio konferenciją. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas pirmadienį žurnalistams pareiškė, kad „neatrodo, jog politinio padėties sureguliavimo Sirijoje procese būtų įmanomi kokie nors greiti proveržiai“.
Jis pridūrė, kad nedidelis dalyvių skaičius „nesutrukdys šiam kongresui ir nesumenkins jo svarbos“. Pasak D.Peskovo, derybos Sočyje yra „labai svarbus“ žingsnis taikos link.
Sirijos derybų komisija (SDK), pagrindinė opozicijos grupė, netrukus po ketvirtadienį ir penktadienį vykusių Vienos derybų paskelbė nedalyvausianti Sočio kongrese.
SNC apkaltino Sirijos prezidento Basharo al Assado režimą ir jo sąjungininkus Rusijoje, kad toliau naudojamasi savo karine galia ir nerodoma jokio noro pradėti sąžiningą dialogą karui užbaigti.
Dar anksčiau daugiau nei trys dešimtys Sirijos sukilėlių grupių, tarp jų įtakingų islamistų, taip pat paskelbė boikotuosiančios Sočio derybas.
Sekmadienį Sirijos Kurdistano autonominio regiono vadovai pareiškė nevyksiantys į Sočį dėl vienos iš derybų tarpininkių – Turkijos – surengto puolimo prieš kurdišką Afrino anklavą.
Vakarų įtarimai
Maskva, jau anksčiau surengusi kelis derybų ratus Kazachstano sostinėje Astanoje, iš pradžių organizavo Sočio kongresą praėjusį lapkritį, tačiau jos pastangas sužlugdė nesutarimai su kitais derybų tarpininkais.
Vakarų šalys šį renginį laiko konkuruojančiu su JT vadovaujamomis pastangomis atkurti taiką Sirijoje ir mėginimu užtikrinti susitarimą, palankų Maskvos sąjungininkui Sirijos prezidentui B.al Assadui.
Tačiau savaitgalį JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterresas atstovas pranešė, kad JT nusprendė į kongresą pasiųsti savo pasiuntinį S.de Misturą. Pasak Stephane'o Dujarrico, A.Guterresas buvo patikintas, kad per Sočio konferenciją nebus siekiama mažinti JT vadovaujamo vaidmens procese.
Rusija ilgai siekė JT dalyvavimo Sočio kongrese, kad padidintų pasitikėjimą jos diplomatinėmis pastangomis.
Maskvos sprendimas 2015 metų rugsėjį pradėti bombardavimo kampaniją Sirijoje ir suteikti karinę paramą B.al Assadui yra laikomas lemiamu šiame sudėtingame konflikte, sprendimu, padėjusiu Sirijos prezidentui išlaikyti savo valdžią.
Tai buvo Rusijos pirma stambaus masto karinė operacija užsienyje nuo 1989 metų, kai ji išvedė savo karius iš Afganistano.
Praėjusių metų gruodį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad kariuomenė atliko didžiąją dalį savo misijos Sirijoje, ir nurodė išvesti dalį Rusijos pajėgų iš šalies.
Karas Sirijoje, prasidėjęs 2011 metų kovą nuo Damasko mėginimų žiauriai numalšinti protestus prieš vyriausybę, nusinešė jau daugiau kaip 340 tūkst. žmonių gyvybių, dar milijonai gyventojų buvo priversti palikti savo namus.
V.Putinas ir R.T.Erdoganas patenkinti
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir jo Turkijos kolega Recepas Tayyipas Erdoganas trečiadienį pareiškė esą patenkinti Sirijos taikos kongreso rezultatais, pranešė Kremlius.
„Valstybių vadovai išreiškė pasitenkinimą Sirijos nacionalinio dialogo kongreso, vykusio sausio 30 dieną Sočyje, rezultatais“, – sakoma Kremliaus pareiškime.
Kremliaus pranešime nurodoma, kad V.Putinas ir R.T.Erdoganas „pabrėžė (Sočio) susitarimų svarbą“ ir pridūrė, jog jais siekta rasti sprendimą JT Saugumo Tarybos rezoliucijos pagrindu.
Prezidentai taip pat aptarė „kaip toliau koordinuoti Rusijos ir Turkijos pastangas, kad būtų užtikrintas stabilus deeskalavimo zonų funkcionavimas“ Sirijoje. Dėl šių zonų Turkija, Iranas ir Rusija susitarė pernai.
