Pirmadienio vakarą, birželio 27 d., miesto administracijos vadovas Jevgenijus Makarovas savo puslapyje socialiniame tinkle „VKontakte“ paskelbė pašalinimo darbų vaizdo įrašą. Tai praneša new.kaliningrad.ru ir kiti Kaliningrado srities portalai.
Socialinių tinklo vartotojo paklaustas, kodėl nuimama atminimo lenta, administracijos vadovas atsakė: „Naikina“.
Vėliau J.Makarovas rašė, kad „bendražygiai prašė“ vietoj Vydūno bareljefo pakabinti paminklinę lentą rusų poetui ir 1812 m. Tėvynės karo partizaninio judėjimo vadui Denisui Davydovui.
Su Sovetsko miesto administracijos spaudos tarnyba portalui newkaliningrad.ru susisiekti nepavyko.
Lietuvos kultūros ministras Simonas Kairys sureagavo į šį veiksmą feisbuke.
„Vydūno bareljefas Tilžėje nukabintas. Denacifikuotas nacių persekiotas mūsų žymus rašytojas, filosofas, humanistas. Tokiu veiksmu Rusija bando jį padėti į vieną lentyną su Didžiojo tėvynės karo „ginkluotomis“ skulptūromis. Bareljefas nukabintas nuo namo, kuriame Vydūnas gyveno 15 metų“, – rašė ministras.
Vienas iš Lietuvos tautinio atgimimo dalyvių filosofas, rašytojas, publicistas, kultūros veikėjas Vilhelmas Storosta-Vydūnas 1868 metais gimė Šilutės rajone. Gyvendamas Vokietijai priklausiusios Rytų Prūsijos lietuviškojoje dalyje, jis parašė daugiau nei 30 dramos kūrinių, skaitė paskaitas tautiškumo tema visoje Lietuvoje.
1938 m. artėjant rašytojo 70-mečiui Vydūnas buvo nacistinės Vokietijos valdžios persekiojamas ir uždarytas į Tilžės kalėjimą. Tačiau pasaulinio masto kultūros veikėjams pareiškus nepasitenkinimą greitai paleistas. 1940 m. buvo pristatytas Nobelio premijai, tačiau tarptautinė situacija sukliudė tapti jos laureatu. 1944 m. su Tilžės gyventojais evakuotas Vokietijos gilumon. Nuo 1946 m. gyveno Detmolde. Įsijungė į kultūrinę evakuotų Rytų Prūsijos lietuvių bei Lietuvos pabėgėlių veiklą, bendradarbiavo jų spaudoje. Vydūnas mirė 1953 m. Detmolde. 1991 m. jo palaikai buvo perlaidoti Lietuvoje, Bitėnų kapinėse.
