„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Rusų rašytojas D.Dragunskis neigia Latvijos okupaciją

Sovietų, o vėliau rusų rašytojas ir publicistas Denisas Dragunskis socialiniuose tinkluose paskelbė žinutę, kurioje teigia, kad Sovietų Sąjungos „ne visai“ okupavo Latviją. Tačiau tokia istorijos interpretacija prieštarauja tarptautinės teisės normoms ir negali būti laikoma patikima.
Latvija „nori būti“ 14-ąja valstybe
Latvija „nori būti“ 14-ąja valstybe / wikimedia nuotr.

Bandymai „patikslinti“ istoriją

D.Dragunskis tvirtina:

„Latvijos užsienio reikalų ministras neseniai pareiškė, kad Latvija nebuvo SSRS dalis, bet buvo okupuota.

Tai netiesa arba ne visai tiesa. Ir net ne tai, kad buvo sutartis, paskui rinkimai ir pan. Daugelis okupacijų ir aneksijų buvo įvykdytos tokiu būdu – su teisiniais formalumais.

Šiaip ar taip, Latvija iš pradžių buvo okupuota, aneksuota, o paskui integruota į SSRS.

Okupacinį režimą (areštai, ištrėmimai) pakankamai greitai pakeitė, taip sakant, integracijos režimas“, – rašoma „Facebook“ tinkle platinamoje žinutėje.

Nors pirmą kartą ji publikuota dar 2019 metais, pastaruoju metu ji sulaukia neįtikėtinai daug populiarumo ir pasidalijimų socialiniuose tinkluose.

wikimedia nuotr./Latvija „nori būti“ 14-ąja valstybe
wikimedia nuotr./Latvija „nori būti“ 14-ąja valstybe

Spręsti turėjo piliečiai

Teisę keisti 1940 m. Latvijos Respublikos Konstituciją turėjo Saeima – aukščiausias įstatymų leidžiamosios valdžios organas.

Tačiau daugeliu atvejų konstitucijos pataisas reikėjo patvirtinti visuotiniu balsavimu.

Konstitucijos 77 straipsnyje (su 1933 m. balandžio 14 d. pakeitimais) teigiama:

„Jeigu Saeima pakeitė Konstitucijos pirmąjį, antrąjį, trečiąjį ar šeštąjį straipsnius, kad šie pakeitimai turėtų įstatymo galią, jie turi būti pateikti visuotiniam balsavimui“.

Pirmajame, antrajame ir trečiajame straipsniuose pateikiamos tokios apibrėžtys:

„1.Latvija yra nepriklausoma demokratinė respublika.
2.Suvereni valdžia Latvijos valstybėje priklauso Latvijos žmonėms.
3.Latvijos valstybės teritorija, neviršijant tarptautinių sutarčių nustatytų ribų, yra Vidžemė, Latgala, Kuržemė ir Žiemgala.“

Vadinasi, visi klausimai, susiję su suverenių galių apribojimu, valdymo formos pakeitimu (įskaitant perėjimą nuo demokratinės prie sovietinės santvarkos) ir prisijungimu prie kitos valstybės ar valstybės sienų pakeitimu, turėjo būti sprendžiami visuotiniu balsavimu (referendumu).

Tačiau toks referendumas Latvijoje niekada nebuvo surengtas, todėl visi Saeimos, išrinktos po sovietų kariuomenės įvedimo, sprendimai tapo teisiškai niekiniai.

De jure Latvijos Respublika, kaip demokratinė ir suvereni valstybė, ir toliau egzistavo, todėl visi sovietų valdžios veiksmai jos teritorijoje buvo okupacinės administracijos veiksmai.

Pažymėtina, kad Jungtinės Amerikos Valstijos nuosekliai laikėsi tos pačios pozicijos, įtvirtinusios ją Welleso deklaracijoje.

Apskritai iki 1990 m. gegužės mėn. tos pačios pozicijos laikėsi daugiau kaip 50 valstybių.

Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas/Žemėlapis ir paktas
Vokietijos užsienio reikalų ministerijos Politinis archyvas/Žemėlapis ir paktas

Namibijos precedentas

Be to, reikia pažymėti, kad toks „aneksijos“ ir „okupacijos“ atskyrimas nėra visiškai pagrįstas Jungtinių Tautų normų požiūriu.

Pavyzdžiui, Pietvakarių Afriką (vėliau Namibiją) pagal Tautų Lygos mandatą užgrobė Pietų Afrikos Sąjunga (vėliau – Pietų Afrikos Respublika).

Vėliau Pietų Afrikos Respublika-Juodosios Afrikos Sąjunga paskelbė šių teritorijų aneksiją, t. y. prijungimą.

Tačiau vėliau JT Namibijos statusą apibrėžė būtent kaip okupuotos šalies statusą.

Taigi, vienašališka neteisėta aneksija savaime neužkerta kelio pagal galiojančios tarptautinės teisės normas šį aktą aiškinti kaip okupaciją.

Todėl akivaizdu, kad D.Dragunskio teiginys, jog Latvija nebuvo okupuota, teisiniu požiūriu yra nepagrįstas, nepriklausomai nuo politinių simpatijų ar kitokių preferencijų.

Okupaciją turi pripažinti

2008 metais JAV Senatas vienbalsiai patvirtino rezoliuciją, kurioje pareikšta, kad Rusija turi pripažinti Lietuvos, Latvijos, ir Estijos sovietinės okupacijos neteisėtumą.

„Sovietų Sąjunga primetė Latvijos, Estijos ir Lietuvos tautoms komunistinę politinę sistemą, kuri nuslopino piliečių kitokias pažiūras, suvaržė galimybes laisvai pareikšti politinę valią ir pagrindines žmogaus teises“, – sakoma dokumente.

Šioje rezoliucijoje pabrėžiama, kad po nepriklausomybės paskelbimo „Latvija 21-erius metus gyvavo kaip nepriklausoma ir suvereni valstybė, būdama visiškai pripažinta Tautų Lygos narė“, jos autoriai primena, kad „prisidengiant Molotovo ir Ribbentropo paktu, 1940 metų birželio 17 dieną Latvija, Estija ir Lietuva buvo prievarta įtrauktos į Sovietų Sąjungos sudėtį, pažeidžiant esamas iki to taikos sutartis“.

Be to, Baltijos valstybių okupacijai tirti komitetas JAV Atstovų rūmuose buvo įsteigtas 1953 liepos 27 d. ir pavadintas „Atskiruoju komitetu komunistų agresijai ir prievartiniam Baltijos šalių prijungimui prie SSRS tirti“ (angl. Select Committee to investigate communist aggression and the forced incorporation of the Baltic States into the USSR). Lietuviai jį vadino tiesiog Kersteno komitetu.

Į komitetą buvo paskirti 7 Kongreso atstovai, vėliau prisidėjo dar du.

Ištyrus aplinkybes buvo nustatyta, kad Sovietų Sąjunga neteisėtai
ir prievarta okupavo ir aneksavo Baltijos šalis.

15min verdiktas: Melas. Baltijos šalys buvo okupuotos, o ne „integruotos“ į SSRS.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“