Tuo tarpu pats prezidentas nutraukė savo tylą dėl šio skandalo ir pareiškė, kad jam tenka visa atsakomybė už šį reikalą.
Nešlovę užsitraukęs buvęs prezidento apsaugininkas 26 metų Alexandre'as Benalla praėjusį penktadienį buvo atleistas iš darbo, kai buvo paviešintas vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip per Gegužės 1-osios demonstraciją Paryžiuje policijos šalmą ir rankovės raištį dėvintis A.Benalla muša protestuotoją.
„Tai, kas nutiko Gegužės 1-ąją, yra siaubinga, rimta. Man tai buvo nusivylimas ir išdavystė“, – vėlai pirmadienį sakė E.Macronas grupei įstatymų leidėjų iš jo partijos „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM).
„Vienintelis už šį reikalą atsakingas asmuo esu aš, tik aš“, – kalbėjo prezidentas, kurį citavo keli susitikime dalyvavę įstatymų leidėjai.
„Aš, būtent aš, žinojau ir pritariau bausmei, dėl kurios nusprendė mano patarėjai“, – pažymėjo E.Macronas.
A.Benalla dviem savaitėms buvo nušalintas nuo pareigų be apmokėjimo už tą laikotarpį, taip pat jam buvo nebeleista organizuoti prezidento apsaugą jo kelionių metu.
Tačiau apie jaunuolio užpuolimą nebuvo praneša prokurorams. Pastarieji tyrimą pradėjo po to, kai incidento vaizdo įrašą praėjusią savaitę paskelbė dienraštis „Le Monde“.
Opozicijos įstatymų leidėjai kaltina vyriausybę bandymu nuslėpti incidentą ir paralyžiavo debatus parlamente. Jų iniciatyva Nacionaliniame Susitrinkime ir Senate buvo sudarytos specialios komisijos šiam reikalui ištirti.
Trečiadienį parodymus šioms komisijoms duos keli kabineto nariai ir saugumo vadovai.
Senate trečiadienį liudysiantis prezidento kabineto direktorius Patrickas Strzoda antradienį įstatymų leidėjams sakė, kad jis nusprendė, jog nėra pakankamo pagrindo kreiptis dėl A.Benalla į prokurorus, pirmiausia todėl, kad dėl jo veiksmų nebuvo gautas skundas.
E.Macrono administracijos vadovas Alexis Kohleris ketvirtadienį liudys Senato komitete.
„Priblokšti“
Opozicijai priklausantys įstatymų leidėjai tvirtina, kad E.Macronas dar neatsakė į visus Benalageitu praminto skandalo klausimus, įskaitant pranešimus, kad buvęs jo apsaugos vadovas per 2017 metų prezidento rinkimų kampaniją naudojosi įvairiomis privilegijomis, kurių neturėjo kiti panašaus rango pareigūnai.
„Prezidentas apie tai turėtų kalbėti ne su savo partijos LREM deputatais, o su Prancūzijos visuomene“, – sakė Senato pirmininkas Gerard'as Larcher Prancūzijos dienraščiui „Le Figaro“.
„Manau, mūsų piliečiai jaučiasi šiek tiek priblokšti viso šio reikalo. Vyriausybė turėtų būti atsargi“, – kalbėjo jis.
Pirmame paviešintame vaizdo įraše matyti, kaip A.Benalla, stebint riaušių policijai, per susistumdymą mažiausiai dukart smogia jaunam vyrui. Vėliau pasirodžiusiame kitame vaizdo įraše matyti, kaip jis parbloškia ant žemės moterį.
A.Benalla buvo apkaltintas smurtu ir tuo, kad apsimetė policijos pareigūnu, taip pat neteisėtai gavus saugumo kamerų nufilmuotą medžiagą, kurią norėjo panaudoti savo veiksmams pateisinti.
Kaltinimai taip pat pareikšti LREM pasamdytam saugumo agentui Vincent'ui Crase'ui, buvusiam incidento vietoje, ir trims policijos pareigūnams.
Kol kas neaišku, iš kur A.Benalla gavo specialų policijos raištį.
Policijos priežiūrą vykdančios institucijos vadovė Marie-France Moneger-Guyomarc'h antradienį taip pat liudijo, kad policija neturėjo pagrindo manyti, jog vaizdo įraše, kuriame nufilmuotas A.Benalla, matomas vyras nėra policijos pareigūnas, o jėga panaudota neteisėtai.
Antradienį paskelbti „Ipsos“ atlikto viešosios nuomonės tyrimo rezultatai rodo, kad centristo prezidento populiarumas sumenko ir nepalankiai jį vertina rekordiškai daug – 60 proc. – respondentų.
„Elabe“ apklausa, kurios rezultatai buvo paskelbti prieš tai, kai E.Macronas pasisakė apie šį skandalą, parodė, jog 80 proc. respondentų buvo priblokšti vadinamojo Belageito.
„Problema yra ne Alexandre'o Benalla netinkamas elgesys, o struktūra, sudariusi sąlygas tam įvykti“, – sakė politologas Bruno Cautresas.
„Nepriklausomai nuo to, kokios bus administracinės ar teisinės šio reikalo pasekmės, Emmanueliui Macronui tai bus skiriamoji „iki ir po“ žymė“, – pažymėjo jis.
