Jau daugiau nei šešis mėnesius sulaikytas baltarusių aktyvistas S.Latypavas birželio 1 dieną vykusio teismo posėdžio metu pareiškė sulaukęs grasinimų, kad Vidaus reikalų ministerijos Kovos su organizuotu nusikalstamumu ir korupcija direktoratas (GUBOP) sulaikys jo tėvą.
„Tėve! Po susitikimo GUBOP atėjo pas mane. Jie pažadėjo, kad jei nepripažinsiu kaltės, atsidursiu spaudimo kameroje ir bus iškeltos bylos mano giminėms ir kaimynams. Aš jau buvau spaudimo kameroje – 51 dienas. Todėl pasiruošk“, – teisme sušuko S.Latypavas ir pabandė atimti sau gyvybę.
Pasak žmogaus teisių gynėjų ir buvusių kalininių, „spaudimo kameromis“ Baltarusijos kalėjimuose vadinamos kankinimo kameros, nurodo „Laisvosios Europos radijas“.
Siarhejus Uscinas iš nevyriausybinės organizacijos „Teisinė iniciatyva“, padedančios parengti skundus Europos žmogaus teisių teismui (EŽTT), „Current Time“ sakė, kad asmenys į tokias kameras siunčiami tam, jog iš jų prisipažinimai būtų išgauti smurtu.
Dėl politiškai motyvuotų kaltinimų 6,5 metų kalėjime praleidęs žmogaus teisių aktyvistas Michailas Žamčužinas sakė, kad tokią kamerą turi kiekvienas ikiteisminio sulaikymo centras, net jei tai prieštarauja tarptautinei teisei.
Pasak M.Žamčužino, tokių kamerų matmenys yra 4 x 6 metro, jos visiškai nepraleidžia garso. Kitais atvejais naudojamos įprastos kameros ir garsiai leidžiama muzika tam, kad nesigirdėtų sulaikytųjų klyksmų.
Sulaikytieji puikiai žino, kad tokios kameros egzistuoja, baimė būti į jas nusiųstiems – didžiulė.
„Mačiau, kaip nuteistieji ar kaltinamieji prisipažįsta prie pat spaudimo kameros durų“, – „Laisvosios Europos radijui“ sakė M.Žamčužinas.
Pasak žmogaus teisių aktyvistų, kai kurie bando išvengti spaudimo kamerų save žalodami: dėl atvirų, kraujuojančių žaizdų sulaikytieji yra hospitalizuojami, o kankinimas bent kuriam laikui atidedamas.
M.Žamčužino teigimu, kai kurie sulaikytieji bando išlaikyti spaudimo kameros testą, tačiau kaip jiems tai pavyksta padaryti, priklauso nuo valios ir atsparumo grasinimams.
Tokie grasinimai itin paveikia tuos, kurie buvo sulaikyti pernai Baltarusijoje prasidėjus masiniams protestams prieš autokratą Aliaksandrą Lukašenką.
Alesia Kachanouskaja gegužę „Laisvosios Europos radijui“ pasakojo, kad jos sūnus Jeuhenas Kachanouskis buvo mušamas tol, kol pripažino jam pateiktus kaltinimus dėl dalyvavimo proteste.
„Parodymai iš jo buvo išmušti. Kai jie pradėjo grasinti jį pasodinti į spaudimo kamerą, jis pasidavė ir prisipažino“, – sakė ji.
Teisme J.Kachanouskis sakė esąs nekaltas ir tikino prisipažinęs todėl, kad patyrė psichologinį ir fizinį spaudimą.
„Policija mane mušė į pilvą, galvą, kojas, grasino nusiųsti į spaudimo kamerą, jei neduosiu parodymų, kokių reikalavo. Pasirašiau prisipažinimą net neskaitęs, nes bijojau, kad mane vėl muš“, – teisme sakė J.Kachanouskis.
Vis dėlto jis buvo pripažintas kaltu dėl dalyvavimo masinėse riaušėse ir nuteistas daugiau nei 3,5 metų kalėjimo.
Pasak S.Uscino, protestuotojų kankinimas nesiliovė: nors daugiausia kankinimų buvo vykdoma rugpjūčio 9–13 dienomis, „sulaikytieji šiandien vis dar kankinami, jie vis dar kankinami kalėjimuose“.
„Yra daug atvejų, kai žmonės teismuose sako, kad buvo mušami tam, jog prisipažintų“, – sakė jis ir pridūrė, kad teismuose į tai nekreipiama dėmesio.
Į Lietuvą pasitraukęs baltarusis 15min teigė, kad tiek jis, tiek kiti protestų pradžioje sulaikyti asmenys buvo mušami.
„Jei nesutinki atiduoti telefono, tave nuveda į rūsį, kur yra karcerio tipo kamera, kurioje muša žmones. Tie, kurie muša, ateina pamainomis. Po 10–15 minučių jie pavargsta, išeina parūkyti, ateina nauji pareigūnai – atsiveda kitus žmones, kuriuos muša“, – pasakojo tapatybės nenorėjęs atskleisti vyras.
Jis tikina pasirašęs protokolą, kuriame buvo kaltinamas masinių neramumų organizavimu: „Tuomet turi pasirinkimą: jei sutiksi pasirašyti protokolą, patylėsi ir atiduosi telefoną – tavęs nemuš. Jei nesutiksi – tave nusives į rūsį ir stipriai primuš.“
Kitas su Baltarusijos teisėsauga susidūręs ir iš šalies pabėgęs baltarusis 15min sakė, kad jos veikimo metodai yra kiek nutolę nuo tų, kurie būdavo pasitelkiami 1990-aisiais: „Tada pirmiausia buvo griebiamasi lazdų.“
„Dabar gi, kaip jiems atrodo, veiksmingiausia yra daryti spaudimą sulaikytojo šeimai, artimiesiems, draugams. Pirmiausia gąsdinami tėvai.
Net kai žmonės bėga iš šalies, nes bijo būti suimti, pirmiausia pareigūnų vizitų sulaukia jų artimieji. Bandoma sukurti atmosferą, kurioje žmogus pasijus kaltas, kad dėl jo veiksmų kenčia kiti žmonės“, – teigė jis.
Pernai rugpjūtį paskelbus, kad prezidentu vėl perrinktas autokratas A.Lukašenka, šalyje prasidėjo masiniai protestai, malšinami represijomis. Nuo demonstracijų pradžios buvo sulaikyta per 35 tūkst. žmonių.
