Praėjusią savaitę N.Pašinianas paskelbė, kad tarpininkaujant Maskvai buvo sudarytas taikos susitarimas su Baku, nutraukęs šešias savaites trukusias kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pareikalavusias mažiausiai 2 400 gyvybių ir privertusias dešimtis tūkstančių gyventojų palikti savo namus.
Armėnija sutiko perleisti Azerbaidžanui Kelbečero ir kelis kitus rajonus, kuriuos armėnų separatistai kontroliavo nuo 10-ojo dešimtmečio karo.
Kai buvo paskelbta apie susitarimą, tūkstančiai protestuotojų plūstelėjo į gatves Armėnijos sostinėje Jerevane reikalauti „išdaviko“ N.Pašiniano atsistatydinimo. Protestuotojai taip pat šturmavo vyriausybės pastatus.
Pirmadienį premjeras paragino laikytis rimties.
„Šiandien aiškiai nurodžiau, kad smurtas ar smurto, ypač ginkluoto, provokavimas jokiu būdu negali būti vyriausybės veiklos priemonė“, – pažymėjo jis socialiniame tinkle „Facebook“.
N.Pašinianas išreiškė viltį, kad opozicija taip pat paskelbs, jog nepalaiko jokių smurtinių veiksmų.
Šeštadienį pareigūnai pranešė sužlugdę sąmokslą nužudyti ministrą pirmininką ir areštavę opozicijos lyderį, buvusį Armėnijos saugumo tarnybų vadovą Arturą Vanecianą.
Centro dešinės partijos „Tėvynė“ pirmininkas A.Vanecianas sekmadienį buvo paleistas, teismui nusprendus, kad nėra teisinio pagrindo laikyti jį suimtą.
Praėjusią savaitę per dešimt opozicijos lyderių buvo sulaikyti dėl riaušių kurstymo. Visi jie vėliau buvo paleisti teismų.
Kalnų Karabachas prieš beveik tris dešimtmečius paskelbė nepriklausomybę nuo Azerbaidžano, tačiau šios deklaracijos nepripažįsta jokia valstybė, net Armėnija.
Kautynės tarp Azerbaidžano ir armėnų separatistų atsinaujino rugsėjo 27 dieną ir tęsėsi nepaisant tarpininkaujant Prancūzijai, JAV ir Rusijai triskart skelbtų paliaubų. Šios pastangos žlugo abiem konflikto šalims apkaltinus viena kitą ugnies nutraukimo režimo pažeidimais.
