Naujame interviu, paskelbtame Specialiųjų operacijų pajėgų kanale socialiniame tinkle „YouTube“, V.Chorenka atviravo, kad ukrainiečiai savanoriškai skrido ginti „Azovstal“, ir pripažino, kad jis susidūrė su būtinybe priimti labai sunkius sprendimus.
„Pagrindinė mūsų užduotis buvo sraigtasparniu pristatyti amuniciją. Bet kai ateina 10 savanorių ir sako: „Mes norime skristi ginti „Azovstal“, tenka priimti sunkius sprendimus. Ką pristatyti: maistą, medicinos priemones, ryšių įrangą ar žmones?“, – kalbėjo V.Chorenka.
-
Mirė žymus „Azovstal“ gynėjas, pusę metų buvęs Rusijos nelaisvėje
-
Slaptos derybos su Kremliumi: žurnalistai papasakojo, kaip buvo išvedami „Azovstal“ gynėjai
-
Kaune viešėjęs „Azovo“ karys: kiekvienas turi savo pasirinkimą, kodėl kariauja
-
Rusija surengė į nelaisvę paimtų Ukrainos karių teismą
-
„Azovstal“ vadai grįžo į Ukrainą, Maskva sako – pažeistas susitarimas
-
Iš Mariupolio pasprukusio senjoro išpažintis: rusai pavertė jį mirusiųjų miestu, gatvės buvo pilnos lavonų
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad tokių iššūkių kilo, kai lėktuve buvo 15 tonų krovinio, o vienas sraigtasparnis galėjo paimti tik apie du žmones.
„Operacijai buvo skirtos kelios minutės, o iškrovimas neturėjo viršyti 10 minučių“, – pasakojo karininkas.
Generolas majoras pažymėjo, kad buvo surengti septyni sėkmingi specialiųjų pajėgų reidai. V.Chorenka tiesiogiai bendravo su specialiųjų pajėgų brigados „Azov“ vadu Denisu Prokopenka, kuris tuo metu net nesuprato, kad kalba su specialiųjų pajėgų vadu.
Nesutiko pasiduoti
Oleksandras Ivancovas, ukrainiečių karys slapyvardžiu „Vostok“, anksčiau „Youtube“ kanalui „Pressing“ duotame interviu atskleidė, kad Mariupolyje savaitę slapstėsi po žeme, o po to nukeliavo 200 km okupuotomis teritorijomis, tačiau nepasidavė Rusijos kariams.
Anksčiau „Azov“ brigadoje tarnavęs ir iki plataus masto invazijos pradžios užsienyje dirbęs Oleksandras 2022 m. vasarį grįžo į Ukrainą kovoti su Rusijos pajėgomis. Vyras aiškino, kad niekada sau neatleistų, jei būtų pasielgęs kitaip.
Sugrįžęs jis nusprendė prisijungti prie savanorių grupių, kurios sraigtasparniu buvo gabenamos į jau apsuptą Mariupolį.
Jo teigimu, tuo metu miestas jau buvo apsuptas Rusijos karių. Karys nuvyko ten dėvėdamas civilių drabužiais, neturėjo net karinės uniformos – jų buvo ypač striuka. Jam buvo uždėta neperšaunama liemenė, šalmas, o į rankas buvo įduotas „kalašnikovas“ ir maišelis su keturiais žurnalais.
Kovotojas pažymėjo, kad jam pavyko pasislėpti „Azovstalyje“, nes teritorija didelė – tai tarsi miestas mieste. Vietų slėptuvėms netrūksta.
Kartu su draugu Oleksandras rado kanalizacijos liuką ir kažką panašaus į nedidelį žemą tunelį. Vėliau jie ten atsinešė būtiniausių daiktų, vandens, cukraus, šiek tiek konservų ir panašiai. Paskutinę akimirką bičiulis persigalvojo – ir „Vostokas“ liko vienas.
Kariškis savo slėptuvėje daug mąstė, stengėsi daugiau miegoti, kad laikas bėgtų greičiau. Septintą dieną kovotojas nusprendė išeiti. Įsiveržę rusai, anot jo, elgėsi garsiai, vaikščiojo su deglais, todėl jam pavyko slapta pajudėti. Oleksandras pastebėjo, kad nuo miesto jį skiria nedidelis atstumas, tačiau eiti teko ilgai. Jį pasiekė tik ryte.
Kaip tiksliai ukrainiečių gynėjas perėjo okupuotą teritoriją, pokalbyje nepranešė, tačiau daugiau detalių aprašė savo knygoje. Šiuo metu Oleksandras jau yra grįžęs į tarnybą ir kovoja 3-iojoje Ukrainos ginkluotųjų pajėgų šturmo brigadoje.
„Azovstal“ tragedija
Pirmaisiais Rusijos visaverčio karo prieš Ukrainą mėnesiais Rusijos viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, kad Ukrainos sraigtasparniai buvo numušti artėjantys prie Mariupolio. Tuo metu Ukrainos pusė nepatvirtino jokių specialiųjų operacijų, skirtų apgulto miesto gynėjams paremti.
Gegužės mėn. prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmą kartą atskleidė, kad Ukrainos aviacija vykdė kovinius skrydžius, ir pripažino, kad žuvo daug ukrainiečių lakūnų, bandžiusių prasiveržti į „Azovstal“. Jo teigimu, Mariupolio gynėjams buvo tiekiamas maistas ir medikamentai, bandyta paimti sužeistuosius, tačiau tuo metu oficialiai komentuoti operacijų nebuvo galima, nes rajone veikė Rusijos priešlėktuvinė gynyba.
Ukrainos gynybos žvalgybos vadovo Kyrylo Budanovo teigimu, tokių misijų iš viso buvo septynios, į „Azovstal“ skrido 16 sraigtasparnių „Mi-8“, įskaitant pastiprinimą „Azov“ pulkui. Tačiau per penktąją ir septintąją misijas buvo numušti du sraigtasparniai. Rusai taip pat numušė dar vieną sraigtasparnį, skridusį gelbėti vienos iš įgulų.
Praėjusių metų gegužės pabaigoje karinė žvalgyba paskelbė unikalų Ukrainos aviacijos skrydžių į „Azovstal“ vaizdo įrašą. Vėliau buvo atskleistos ir pilotų reidų į Mariupolio tvirtovės gamyklą detalės.
Mariupolio metalurgijos gamyklos „Azovstal“ teritorijoje mūšiai vyko nuo 2022 m. kovo 18 d. iki gegužės 20 d.
Gegužės 16 d. Ukrainos vadovybė įsakė „Azovstal“ gynėjams gelbėti savo gyvybes, po to kariai sudėjo ginklus ir pasidavė Rusijos pajėgoms. Naujausiais duomenimis, gamyklos teritoriją paliko apie 2 500 karių, o Ukrainos pusė siekia juos susigrąžinti. Didelė dalis karių, tarp jų ir vadai su D.Prokopenka priešakyje, jau sugrįžo į Ukrainą po belaisvių mainų.
