Koks nutekintos informacijos turinys?
Informacijos nutekėjimas apima tai, kas primena įslaptintus JAV žvalgybos dokumentus (kai kurie iš jų – visiškai slapti). Dalis jų susijusi su karu Ukrainoje, kiti leidžia spręsti, kokiu mastu JAV kompromituoja Rusijos sprendimų priėmimo procesą, o likusieji atskleidžia informaciją, surinktą šnipinėjant sąjungininkus.
Skirtingai nuo anksčiau įvykdytų panašių precedentų, įskaitant Nacionalinės saugumo agentūros darbuotojo Edwardo Snowdeno ir buvusios JAV kariuomenės informatorės Chelsea Manning paviešintą medžiagą, atrodo, kad šiuo atveju išplatintos spausdintinės kopijos, kurios atrodo kaip informacinė medžiaga ir skaidrės.
Vaizdai, kurie, kaip teigiama, yra įslaptinti JAV žvalgybos dokumentai, pirmiausia atsidūrė su žaidimų bendruomene susijusiuose socialinės žiniasklaidos serveriuose, tarp kurių tiesioginių pranešimų platforma „Discord“ ir atskiras jos kanalas, kuriame vyksta diskusijos apie Ukrainą.
Asmens, kuris pirmasis paviešino šią medžiagą, tapatybė tebėra nenustatyta. Iš pradžių jis platino informaciją, papildydamas ją savo asmeninėmis įžvalgomis, o vėliau ėmė dalintis dokumentų nuotraukomis. Dokumentai buvo fotografuojami padėti ant medžioklės žurnalo.
Iš nuotraukų ant dokumentų matomos lankstymo žymės, todėl daroma prielaida, kad, atsižvelgiant į jų užfiksuotą būklę, jie buvo įdėti į kišenę ir išimti iš saugios vietos, o tai leidžia spėti, kad kažkas turėjo tam tikrą prieigą prie įslaptintos informacijos.
Ar informacija nesuklastota?
JAV žvalgybos agentūros rimtai vertina įvykdytą informacijos nutekinimą, todėl pradėjo tyrimą. Gynybos departamentas išplatino pareiškimą, kuriame teigiama, kad „toliau peržiūri ir vertina nufotografuotų dokumentų, kurie plinta socialinės žiniasklaidos svetainėse ir kuriuose, atrodo, yra jautrios ir labai slaptos medžiagos, pagrįstumą“.
Tačiau dalis informacijos, pasiekusios Rusijos socialinės žiniasklaidos kanalus, manoma, buvo pakeista tam, kad suklastotų realius Rusijos ir Ukrainos nuostolius vykstančiame kare agresorės naudai.
Kai kurių paskelbtų dokumentų duomenis užginčijo kitos šalys: Prancūzija griežtai atmetė pareiškimą, jog jos kariai dalyvavo operacijose Ukrainoje.
Dokumentų autentiškumą paneigė ir Pietų Korėja, antradienį išplatinusi pranešimą, jog išplatinta informacija „buvo suklastota“.
Teigiama, kad kai kuriuose dokumentuose užfiksuotas aukščiausių Pietų Korėjos nacionalinio saugumo pareigūnų susirūpinimas, jog jų šalyje pagaminti ginklai ir šaudmenys gali būti naudojami Ukrainoje, taip pažeidžiant Seulo politiką nepardavinėti ginklų kariaujančioms šalims.
Pasklidusi informacija šalyje sukėlė pasipiktinimo bangą ir valdžios institucijoms pelnė daug kritikos.
Anot leidinio „The Guardian“, paviešintos informacijos patikimumo klausimas nurodo į keletą dalykų.
Pirma, žvalgybos duomenys nėra patikimi ir jie gali atspindėti tik tai, ką JAV agentūros mano žinančios. Juose minimų šalių griežti paneigimai taip pat gali tebūti gynybos priemone, siekiant išvengti visuomenės ir kitų valstybių pasipriešinimo. Negana to, dalis medžiagos, kuri atrodo patikima, galėjo būti suklastota dezinformacijos tikslais.
Pastaruoju klausimu vyriausiasis Pentagono atstovas spaudai Chrisas Meagheris paragino atsargiai „reklamuoti ar platinti bet kurį iš šių dokumentų“ ir pridūrė, kad „iš tiesų atrodo, jog skaidrės buvo suklastotos“.
Kokios svarbiausios išvados?
Daugiausiai dėmesio sulaukė detalės apie Ukrainos kariuomenės pasirengimą kontrpuolimui, jos atsparumą ir vasario mėnesį išplatintų pranešimų apie ginklų, įskaitant priešlėktuvinės gynybos raketų, trūkumą. Nutekinti dokumentai į paviršių iškelia ne vieną tarptautinei bendruomenei rūpimą klausimą.
Jau seniai kyla nesutarimų dėl to, kad JAV agresyviai šnipinėja ne tik priešus, bet ir sąjungininkus. Antra, paskelbta medžiaga pažymi, kaip veiksmingai JAV įsiskverbė į Rusijos politinį ir karinį planavimą ir, atrodo, galėtų įspėti Ukrainą apie būsimus raketų smūgius ir taikinius.
Nors kai kas atkreipė dėmesį į tai, kad JAV šnipinėja sąjungininkus, pavyzdžiui, Izraelį ir Pietų Korėją – tai jau seniai žinoma ir išsamiai aprašyta po E.Snowdeno nutekintų dokumentų skandalo.
„The Guardian“ atkreipė dėmesį, jog vienas iš įdomiausių aspektų yra tai, kad JAV sekė Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, o tai tik indikuoja Vašingtono norą stebėti Kyjivą net ir po to, kai jam perdavė milijardus dolerių kainuojančias ginklų sistemas.
JAV turima prieiga prie išsamios informacijos, susijusios su Rusijos gynybos ministerija ir kitais sprendimus priimančiais sluoksniais, buvo atskleista dar rengiantis karui Ukrainoje, kai JAV žvalgyba buvo neįtikėtinai gerai informuota apie Rusijos planus.
Informacija, atskleista apie JAV vykdomą Rusijos stebėjimą, yra pakankamai stulbinanti, tikėtina, kad Rusija apie tai nežinojo. Tačiau disponavimas tokiais dokumentais patvirtina, kaip preciziškai Vašingtonas taikosi į Maskvą.
Dokumentai atskleidžia, kad, pasinaudodama žmogiškaisiais ryšiais ir žvalgybos šaltiniais, JAV įsiskverbė į pačią Rusijos gynybos ministerijos ir saugumo tarnybų gelmę ir dabar rizikuoja savo informatorių gyvybėmis.
Kaip tai paveiks Ukrainą?
Šiuose dokumentuose, ko gero, daugiausia dėmesio skirta su Ukraina susijusiais informacijai. Nors Ukrainos pareigūnai bandė sumenkinti jų turinį, teigdami, kad tai gali būti dezinformacija, ir pabrėždami, kad juose nėra konkrečių pavasario kontrpuolimo planų, medžiaga iš esmės atspindi tai, ką daugelis įtarė: ukrainiečių nuostoliai kare gali būti didesni, nei pripažįstama, ir kad Kyjivas išeikvojo įvairių sistemų šaudmenis, todėl kyla klausimų dėl jo kovinės ištvermės.
Viename vasario pabaigoje parengtame dokumente spėliojama, kad Ukrainos „gebėjimas užtikrinti vidutinio nuotolio oro gynybą [fronto linijoms] apsaugoti iki gegužės 23 d. bus visiškai sumažintas ir gali atlaikyti dar 2-3 smūgių bangas“ iš atakuojančių Rusijos raketų ir dronų.
Didžiausią žalą greičiausiai padarys detalės, t. y. JAV teikiamų sistemų, pavyzdžiui, artilerijos sistemų ir tiksliai valdomų didelio judrumo artilerijos raketų sistemų koordinatės, kurios kariniu požiūriu būtų naudingos Rusijos kariniams planuotojams.
Ką tai atskleidžia apie JAV polinkį šnipinėti sąjungininkus?
Nors Vašingtonui buvo labai gėda dėl atskleistų duomenų apie tai, kaip plačiai buvo renkama žvalgybinė informacija prieš sąjungininkus – E.Snowdeno atskleistoje medžiagoje įvardytos 35 draugiškos šalys, įskaitant tuometinę Vokietijos kanclerę Angelą Merkel, – medžiaga rodo, kad ši praktika vis dar plačiai paplitusi.
Labiau intriguoja su Izraeliu susijusi medžiaga, kurioje, remiantis perimtais pranešimais, teigiama, kad šalies užsienio žvalgybos agentūros „Mossad“ vadovybė „ragino „Mossad“ pareigūnus ir Izraelio piliečius protestuoti [prieš] naujosios Izraelio vyriausybės siūlomas teismų reformas, įskaitant kelis aiškius raginimus imtis veiksmų, kuriais smerkiama Izraelio vyriausybė“.
Izraelis paneigė šiuos teiginius, nurodydamas, kad „Mossad“ privalo būti politiškai neutralus.
O kaip dėl Kinijos?
Turbūt nenuostabu, kad taip pat analizuojama Kinijos pozicija karo Ukrainoje atžvilgiu, ypač po Maskvoje įvykusio Vladimiro Putino ir Xi Jinpingo aukščiausio lygio susitikimo.
Nors Kinija atkakliai laikosi „raudonosios linijos principo“, viename iš dokumentų teigiama, kad Ukrainos kontrpuolimas prieš Rusiją, naudojantis NATO suteiktais ginklais, galėtų į konfliktą įtraukit ir Pekiną.
Kiek žalingas šis nutekinimas?
Leidinys „The Guardian“ pabrėžė, kad šis informacijos nutekinimas gali būti ir mažiau žalingas, negu gali atrodyti.
Ekspertai aiškina, kad tokie nutekinimai gali priminti dviašmenį kardą: nors Rusija neabejotinai bandys juo pasinaudoti, kad pasėtų nesantaiką, vien tai, kad JAV įsiskverbė į Rusijos sprendimų priėmimo ratą, dar kartą pabrėžia Rusijos karinio planavimo ir žvalgybos, šiuo atveju – kontržvalgybos veiksmingumo, trūkumus bei ribas.
Nors sąjungininkams nepatinka, kai jiems primenama, kad JAV nuolat juos šnipinėja, tai praeis, pažymėjo „The Guardian“.
Spėjama, Ukrainos atveju, informacijos nutekėjimas iš tikrųjų gali paskatinti geresnį ir greitesnį pagrindinių, šaliai reikalingų, ginklų tiekimą.