Birželio pabaigoje Rusijos okupuotose Ukrainos teritorijose prasidėjo „sprogimų serija“. Prieš tai Ukrainos kariai taip pat kartais pataikydavo į priešo amunicijos sandėlius ir vadavietes, tačiau dažniausiai tai darydavo prie pat fronto linijos arba giliau, jei pavykdavo sabotažo aktai.
Dėl milžiniško artilerijos ir raketų sistemų pranašumo Rusija į šiuos „įkandimus“ nekreipė daug dėmesio. Ugnies škvalo taktika ir beveik neribotas šaudmenų kiekis leido Rusijos pajėgoms pamažau žengti į priekį ir išstumti Ukrainos pajėgas iš jų pozicijų, ypač Kremliui prioritetinėse teritorijose, kaip buvo Sjevjerodonecko ir Lysyčansko atveju.
Tačiau tik sistemingi, o ne pavieniai tikslūs ukrainiečių smūgiai į Rusijos pajėgų užnugario bazes gali palaužti Kremliaus puolimo įkarštį. Mažų mažiausiai ji turės vargo atstatydama ir atkurdama savo karių aprūpinimo maršrutus Ukrainoje.
Sėkminga serija
Per pastarąsias dvi savaites (nuo birželio pabaigos iki liepos pradžios) "BBC News Ukraine" korespondentai suskaičiavo apie tuziną tikslių smūgių į Rusijos amunicijos sandėlius ir karines bazes užgrobtose Ukrainos teritorijose.
Pažymėtina, kad nei Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, nei Rusijos gynybos ministerija apie tokius atvejus oficialiai nepranešė. Informaciją ir vaizdo įrašus socialiniuose tinkluose platino sprogimų liudininkai, abiejų pusių kariniai žurnalistai ir tinklaraštininkai, taip pat vietos pareigūnai. Kai kuriuos atvejus patvirtino ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginių ryšių departamentas.
Birželio 28 d. tapo žinoma apie sprogimus Naujosios Kachovkos mieste (Chersono sritis). Tai strategiškai svarbus miestas Rusijos pajėgoms Pietų Ukrainoje, kurį jos užėmė pirmąją invazijos dieną. Šalia jos yra Kachovkos hidroelektrinė (HES) ir Šiaurės Krymo kanalo, kuriuo Dnipro vanduo tiekiamas į Krymą, hidrotechniniai statiniai.
Rusijos kariai miestą naudoja kaip užnugario bazę ir logistikos centrą. Nuo čia iki fronto linijos – mažiausiai 40-50 km.
„Remiantis vietos patriotų pranešimais, apie tris valandas vyko gaisrai ir sprogimai. Gaisras vis dar tęsiasi, nors ir ne taip intensyviai. Ugniagesiai neskuba jo gesinti, nes kyla grėsmė susižaloti“, – apie incidentą pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginių ryšių departamentas.
Tą pačią dieną tapo žinoma apie sprogimą Rusijos bazėje Perevalske, Luhansko srityje. Miestą nuo 2014 m. užėmė apsišaukėliškos Luhansko liaudies respublikos dalys ir dabar jis yra už 45-50 km nuo fronto. Apie incidentą socialinėje žiniasklaidoje pranešė vietos gyventojai.
Liepos 2 d. Popasnoje, Luhansko srityje, nugriaudėjo itin galingas sprogimas. Gegužės pradžioje Rusijos kariai užėmė miestą ir jame dislokavo arsenalą, kad galėtų aprūpinti šaudmenimis savo smogiamąsias pajėgas Luhansko kryptimi.
Kitą dieną – liepos 3 d. – jau liepsnojo Melitopolis. Kovo pradžioje rusų kariai užėmė šį miestą Zaporižios srityje ir vietos aerodrome įkūrė užnugario bazę. Ankstyvą rytą prieš jį buvo surengta keletas raketų smūgių, sakė miesto meras Ivanas Fiodorovas. Vėliau buvo smogta dar vienai bazei, esančiai Myrne kaime netoli Melitopolio. Tai yra giliai užnugaryje, 65-75 km nuo fronto linijos.
Kitas smūgis Rusijos karinės amunicijos sandėliams buvo suduotas liepos 4 d. Snižnės mieste Donecko srityje, beveik už 70 km nuo kontakto linijos. Miestas buvo užimtas 2014 m.
„Donecko srityje, Snižnėje, dega rašistų amunicijos sandėliai. Tikėkite Ukrainos ginkluotosiomis pajėgomis!“ – taip apie įvykį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginių ryšių departamentas.
Kitą dieną galingi sprogimai Rusijos bazėse buvo užfiksuoti Donecke („Kamaz“ centro teritorijoje, šiaurinėje miesto dalyje) ir Kadijivkoje (apie 35-40 km nuo fronto linijos Luhansko srityje).
Liepos 6 d. degė Rusijos kariuomenės užnugario bazės Velykyj Burluke, Charkivo srityje (30-35 km nuo fronto linijos), Chersone ir Makijivkoje (Donecko sritis, 20-25 km nuo fronto linijos).
Jau liepos 7 ir 8 d. pranešta apie sprogimą naftos bazėje Donecke ir gaisrą šaudmenų sandėlyje Šachtarske, taip pat apie sprogimą amunicijos sandėlyje Naujojoje Kachovkoje.
Odesos regiono administracijos atstovas Serhijus Bratčukas suskaičiavo 16 smūgių Rusijos karinėms bazėms ir arsenalams (nuo birželio 28 d. iki liepos 6 d.).
Savo ruožtu karinis analitikas ir grupės „Informacinis pasipriešinimas“ koordinatorius Konstantinas Mašovecas pažymėjo 13 sėkmingų išpuolių, iš kurių devyni buvo Donbase.
Kokia nauda?
Be psichologinio poveikio, kai Rusijos kariai negali jaustis saugūs užnugario zonose, „smūgių serija“ turi ir praktinį poveikį padėčiai fronte.
„Tai visiškai teisinga Ukrainos ginkluotųjų pajėgų logika, kai yra tokia didelė rusų artilerijos persvara. Jos veiksmingumas priklauso nuo to, ar yra šaudmenų – jei jų nėra, kam ta geležis?“ – sakė į atsargą išėjęs armijos pulkininkas, buvęs Sausumos pajėgų akademijos raketinės kariuomenės ir artilerijos fakulteto viršininko pavaduotojas Piotras Piatakovas.
Žinoma, Rusijos kariai turi tam tikrą tankų rezervą priešakinėse pozicijose netoli fronto linijos, sakė jis. Tačiau dėl kovos intensyvumo jie greitai ją išnaudos. „Tada jie pereis prie „bado raciono“. Todėl Ukrainos pėstininkams bus lengviau gintis ir įveikti priešą“, – aiškina ekspertas.
Pasak P.Piatakovo, Rusija turi labai dideles šaudmenų atsargas, tačiau jas vis dar reikia pristatyti kariams Ukrainos fronte, pirmiausia geležinkeliu, o paskui sunkvežimiais į kovinius dalinius. Ukrainos ginkluotosios pajėgos stengiasi nutraukti šią grandinę.
„Matome, kad po šaudmenų sandėlių sunaikinimo jau buvo smogta Rusijos degalų ir tepalų bazėms, geležinkeliams, tiltams, – pažymėjo ekspertas. – Tai teisinga, nes priešui sunkiau apsirūpinti nauja amunicija“.
Apie geležinkelių infrastruktūros naikinimą okupuotoje teritorijoje pranešė Zaporižios srities pareigūnai. Pavyzdžiui, Melitopolio meras I.Fiodorovas liepos 3 d. kalbėjo apie geležinkelio tilto prie Lubimovkos (Melitopolio-Tokmako kryptimi) sunaikinimą, o regiono administracijos vadovas Aleksandras Staruchas liepos 7 d. teigė, kad buvo sunaikintas dar vienas tiltas ta pačia kryptimi prie Novobohdanovkos ir Troicės kaimų.
„Rusijos logistikos sandėliai visuomet įrengiami šalia geležinkelių, nes Rusijos kariuomenei labai trūksta logistikos vienetų, ypač transporto vienetų“, – pabrėžia Italijos karinis analitikas Thomas Theineris.
Jis taip apibūdina šaudmenų tiekimo Rusijos kariams fronte schemą: 2-4 tūkst. tonų šaudmenų pakraunama Rusijos teritorijoje, pervežama į Ukrainą, sandėliuojama, tada rankiniu būdu perkraunama į transporto priemones ir gabenama į priešakines pozicijas. Todėl dabar, norėdami apsaugoti savo sandėlius nuo ukrainiečių raketų, Rusijos kariai turės juos įrengti toliau nuo fronto linijos – 90-100 km atstumu. Tai reiškia, kad amunicijai, degalams ir maistui gabenti į priešakines pozicijas prireiks daugiau laiko ir pastangų.
Be to, tokios dešimtis kilometrų besitęsiančios sunkvežimių kolonos būtų geidžiamas Ukrainos pajėgų taikinys. Kaip jos gali būti užpulti, matėme vasario ir kovo mėnesiais per kovas Kyjivo, Černihivo ir Sumų regionuose.
Rusijos gynybos ministerija nekomentavo pranešimų apie išpuolius prieš jos sandėlius.
Kuo buvo smogta?
„Mūsų gynėjai rengia labai apčiuopiamus smūgius ešelonams ir kitiems okupantų logistikai svarbiems taškams. Tai gerokai sumažina Rusijos kariuomenės puolamąjį potencialą“, – teigia Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Jis taip pat atvirai pabrėžia, kad tokius sėkmingus veiksmus lėmė tai, jog „pagaliau pradėjo labai galingai veikti Vakarų artilerija“. Kalbame apie ginklus, kuriuos Ukraina gavo iš Vakarų partnerių.
Birželio 23 d. Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas pareiškė, kad ilgai lauktos daugkartinio paleidimo raketų sistemos HIMARS iš JAV atvyko į Ukrainos frontą.
Šios mobiliosios raketų paleidimo sistemos gali pataikyti į taikinį maždaug 70-80 km atstumu. Esant tam tikroms sąlygoms ir naudojant tam tikro tipo raketas, jos gali pataikyti į taikinį, esantį už 300-400 km. Tačiau tokios raketos Ukrainai nebuvo perduotos.
-
Tankų kapinės: kokią šarvuotos technikos ateitį rodo karas Ukrainoje?
-
Ukrainos karo ekspertas: Rusijos puolimas artimiausiomis dienomis beveik neįmanomas
-
Rusija tęsia „nepaliaujamą“ bombardavimą Rytų Ukrainoje
-
Volodymyras Zelenskis įsakė kariuomenei deokupuoti pakrančių teritorijas pietuose
-
Karybos ekspertas: pauzę ukrainiečiai išnaudos savo pozicijų stiprinimui ir sėkmės vystymui
-
Rytų Ukrainoje per Rusijos pajėgų smūgį žuvo mažiausiai 15 civilių gyventojų
-
Kyjivas atakavo Rusijos amunicijos sandėlį Nova Kachovkoje
-
Ukraina: Rusija Donbase griebiasi „absoliutaus terorizmo“
Birželio mėnesį Vašingtonas paskelbė, kad perduoda Ukrainai keturis HIMARS vienetus.
Tačiau Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos sekretorius Oleksijus Danilovas liepos pradžioje interviu laikraščiui „Wall Street Journal“ pasakojo apie devynis HIMARS ir „panašius JAV ir jų sąjungininkų pateiktus daugkartinius raketų paleidimo įrenginius“ (matyt, turėdamas omenyje ir britų MLRS M270 įrenginius), kurie dabar veikia Ukrainoje ir turi „mirtiną“ poveikį. Pasak jo, Rusijos kariai yra „bejėgiai prieš juos“ ir yra „dėl to labai susirūpinę“.
Artilerijos specialistas P.Piatakovas pažymi, kad Ukraina taip pat turėjo sovietines sistemas, kurios galėjo smogti taip giliai į priešo užnugarį. Kalbame apie taktines raketų sistemas „Tochka-U“ ir daugkartinio paleidimo raketų sistemas „Smerch“.
„Tačiau jų buvo labai mažai. Taigi jos buvo naudojamos „ekstremaliais“ atvejais. Be to, yra tam tikrų techninių problemų su „Smerch“. Jų tikslumas mažesnis, viena raketa nepataikys į taikinį, todėl reikia paleisti „paketą“, – aiškina jis.
Pataikymų į Rusijos sandėlius ir bazes tikslumas ir kokybė rodo, kad tai Vakarų ginklų darbas. HIMARS raketa yra valdoma GPS ir gali tiksliai ir galingai pataikyti į nedidelius taikinius, pavyzdžiui, priešo kariuomenės štabą ar giliai įrengtą vadavietę. „Tai tarsi žiguli ir mersedesas“, – lygina sovietų ir JAV raketų sistemas specialistas.
Nenuostabu, kad būtent HIMARS dabar tapo kone pagrindiniu Rusijos „didelio tikslumo ginklų“ taikiniu. Rusijos gynybos ministerija jau pareiškė, kad liepos 5 d. sunaikino du tokius įrenginius Donecko srityje. Ukrainos generalinis štabas pavadino šį pranešimą klastote.
„HIMARS sistemos ir jų analogiškos sistemos naikina priešą ir smogia į Rusijos taikinius, kurie anksčiau buvo nepasiekiami. Tačiau rimtai kontratakai reikia daugiau tokių ginklų“, – pažymi O.Danilovas.
