Pasak naujienų agentūros „Associated Press“ (AP), Ukrainos prokurorų duomenimis, nuo Rusijos invazijos pradžios dezertyravimu apkaltinta daugiau kaip 100 tūkst. ukrainiečių karių. Teigiama, kad beveik pusė jų dezertyravo vien per pastaruosius metus.
„Tuo pat metu tikrasis dezertyrų skaičius gali būti daug didesnis – vienas įstatymų leidėjas mano, kad jis gali siekti 200 tūkst.“, – rašoma straipsnyje.
Kariuomenės vadai ir kariškiai nurodė, kad ištisi daliniai palieka savo postus, dėl to gynybinės linijos tampa pažeidžiamos ir taip sparčiau prarandamos teritorijos.
„Kai kurie išeina medicininių atostogų ir nebegrįžta, persekiojami karo traumų ir demoralizuojami niūrių pergalės perspektyvų. Kiti konfliktuoja su vadais ir atsisako vykdyti įsakymus, kartais – pačiame susišaudymo įkarštyje“, – rašo AP.
Pažymima, kad tokių, kurie negrįžta iš gydymui skirtų atostogų ypač daug. Pavyzdžiui, vienas dezertyras pasakojo, kad iš pradžių paliko savo dalinį su leidimu, nes jam reikėjo operacijos. Tačiau pasibaigus atostogoms jis negalėjo prisiversti sugrįžti.
„Geriausias būdas tai paaiškinti – įsivaizduoti, kad sėdite apšaudomas ir į jus skrenda 50 sviedinių iš jų (rusų) pusės ir tik vienas iš mūsų pusės. Tuomet matai, kaip tavo draugai susprogdinami į gabalus, ir supranti, kad bet kurią sekundę tai gali nutikti ir tau“, – niūriai kalbėjo jis.
Žurnalistai taip pat išsiaiškino, kad ne kartą mūšių metu Ukrainos gynybinės linijos buvo smarkiai pažeistos, nes ištisi daliniai nepakluso įsakymams ir paliko savo pozicijas.
Pasak vieno įstatymų leidėjo, rugsėjo mėnesį Ukrainos kariuomenei fronte trūko 4 tūkst. karių, daugiausia dėl mirčių, sužeidimų ir dezertyrų.
Vienos iš brigadų teisinės tarnybos vadovas, atsakingas už dezertyravimo bylų nagrinėjimą ir jų perdavimą teisėsaugos institucijoms, sakė, kad tokių atvejų yra turėjęs daug.
„Svarbiausia, kad jie palieka savo kovines pozicijas kovos metu, ir dėl to žūsta jų bendražygiai. Turėjome keletą situacijų, kai pabėgo nedideli ar dideli daliniai. Jie atidengdavo savo flangus, o priešas prieidavo prie tų flangų ir nužudydavo jų kovos brolius, nes tie, kurie stovėjo pozicijose, nežinojo, kad aplinkui daugiau nieko nėra“, – kalbėjo pareigūnas.
72-osios brigados karininkas pareiškė, kad būtent dezertyravimas lėmė, jog Ukraina neteko Vuhledaro. Tačiau jis teigė nejaučiantis jokio pykčio dezertyrams.
„Šiuo metu nesmerkiu nė vieno savo bataliono ir kitų karių... Nes visi yra tiesiog labai pavargę“, – kalbėjo karys.
Dezertyrams pateikti kaltinimai
Pasak AP, prokurorai ir kariuomenė nėra linkę pateikti kaltinimų dezertyravusiems kariams ir tai daro tik tuo atveju, jei nepavyksta jų įtikinti grįžti. Tačiau kai kurie dezertyrai grįžta tik tam, kad vėl išvyktų.
Teisininkė Tatjana Ivanova aiškino, kad kariai, išteisinti dėl dezertyravimo dėl psichologinių priežasčių, sukuria pavojingą precedentą, nes „tada beveik visi yra pateisinami (pasitraukti), nes sveikų žmonių (tarp pėstininkų) beveik nelieka“, – sakė ji.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Unian“, lapkričio 21 d. Aukščiausioji Rada priėmė įstatymą dėl savanoriško grįžimo į tarnybą. Jis taikomas tiems, kurie pirmą kartą įstojo į ginkluotąsias pajėgas arba dezertyravo.
Pasak partijos „Balsas“ deputato Jaroslavo Železniako, savanoriškai į tarnybos vietą grįžusių karių sutartis pratęsiama. Jie taip pat gaus atlyginimus ir socialines išmokas.
