Rusijoje sukurta vakcina nuo koronaviruso „Sputnik V“ yra saugi ir veiksminga, rodo pirmieji išsamios rusų mokslininkų studijos, kuri skelbiama britų mokslo žurnale „Lancet“, rezultatai.
Rusija pirmoji pasaulyje patvirtino vakciną nuo koronaviruso – pradėjo ja skiepyti nepasibaigus trečiąjai klinikinių bandymų fazei ir taip sukėlė abejonių dėl jos saugumo.
Tačiau Rytų Europoje, ypač Ukrainoje, kurios Krymo pusiasalį Rusija okupavo ir pradėjo karą rytinėje šalies dalyje, „Sputnik V“ vakcinos pirkimas yra ne tik medicininio saugumo, bet ir politinis klausimas.
„Jei Baltijos šalys, Ukraina pradėtų naudoti „Sputnik V“, tai neabejotinai būtų politinė Rusijos pergalė. Tai būtų dar vienas papildomas tiltas tarp Rusijos ir Ukrainos, Rusijos ir Europos Sąjungos“, – sako Vitalis Rybakas, analitikas ir projektų koordinatorius organizacijoje „Internews Ukraine“.
Sveikatos apsaugos ministerija į 15min klausimus dėl galimybės įsigyti „Sputnik V“ vakcinų kol kas neatsakė. Tačiau premjerė Ingrida Šimonytė penktadienį spaudos konferencijoje tikino, kad Lietuva šios vakcinos įsigyti neketina.
Anksčiau penktadienį Maskvoje besilankantis ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis sakė besitikintis, kad rusiška vakcina artimiausiu metu bus naudojama visose Bendrijos narėse, o Europos vaistų agentūra patvirtins jos efektyvumą.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) dėstytojas prof. Tomas Janeliūnas sako, kad jei susitarimai su kitais vakcinų tiekėjais bus stabilūs ir aiškūs, greičiausiai Lietuvoje net nebus svarstoma įsigyti „Sputnik V“ vakciną.
„Didžiausia šios vakcinos problema – patikimumas. Ne tik faktinis, kurį ES vienaip ar kitaip bandys kontroliuoti, bet ir psichologinis. Mūsų visuomenėje yra nemažai abejonių dėl vakcinos patikimumo, todėl tai gali kelti grėsmę visam vakcinacijos procesui.
Juk įtraukus į bendrą vakcinacijos procesą vieną iš vakcinų, dėl kurios visuomenėje kyla abejonių, gali sustiprėti bendras pasipriešinimas“, – 15min sakė jis.
Pasak politologo, jokių Rusijos veiksmų ar sprendimų šiuo metu neįmanoma atsieti nuo politinių vertinimų. O Rusijos valdžia, skubėdama kuo greičiau patvirtinti vakciną, taip pat turėjo politinių motyvų.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad Lietuva neturėtų įsigyti „Sputnik V“ vakcinos. Pasak jo, trūksta duomenų dėl vakcinos saugumo.
„Tai, be abejo, yra ir vakcinų nacionalizmo dalis. Siūlydama vakciną, Rusija bando skaldyti ES vienybę.
Mes judame europinio mechanizmo keliu, kuris turi savo stiprybių ir silpnybių. Tačiau mums, kaip valstybei, turinčiai tokią derybinę galią, pirkimas per ES turbūt yra vienintelis realus scenarijus. Aišku, norisi, kad pati ES būtų efektyvesnė, bet alternatyvų šiuo metu nėra labai daug“, – sakė L.Kasčiūnas.
NSGK pirmininkas mano, kad Lietuva turėtų laikytis principinės pozicijos ir tuo atveju, jei vakciną „Sputnik V“ patvirtintų ES. L.Kasčiūnas tikisi, kad kai tai įvyks, Lietuva jau bus pasiekusi proveržį su kitų gamintojų vakcinomis.
Teoriškai Latvija atvira vakcinai
Latvija yra atvira visoms ES patvirtintoms vakcinoms, todėl teoriškai būtų atvira ir „Sputnik V“, sako Marcis Balodis, tyrėjas Rytų Europos politikos studijų centre.
„Nemanau, kad šiuo aspektu tai būtų politinis klausimas. Nes ES tam, kad patvirtintų vakciną, turėtų atlikti visus reikalingus patikrinimus, įrodančius, jog ji iš tikrųjų yra efektyvi ir saugi“, – 15min sakė tyrėjas.
Pasak M.Balodžio, Rusija „Sputnik V“ aktyviai naudoja viešiesiems ryšiams ir kaip minkštosios galios įrankį, visuomenėje galėtų kilti klausimų dėl režimo finansavimo perkant vakcinas. Analitikas pastebi, kad klausimų kelia ir tai, ar Rusija iš tikrųjų turi galimybių pagaminti pakankamai vakcinų ir kiek jų galėtų skirti eksportui į Vakarus.
„Šiuo atveju ES turėtų priimti strateginį sprendimą: kad vakcinas pirmiausia perkame iš Europos gamintojų ir strateginių sąjungininkų – JAV. Ir, jei vis tiek trūksta vakcinų, tuomet būtų galima pradėti žvalgytis į išorinius šaltinius“, – sakė M.Balodis.
Pasak tyrėjo, Latvijos visuomenės reakciją į sprendimą pirkti „Sputnik V“ nuspėti – sudėtinga. Pastaruoju metu sveikatos apsaugos sistema sulaukė daug kritikos: premjero reikalavimu atsistatydino ministrė Ilzė Vinkelė, kritikuota dėl prasto pandemijos valdymo ir vakcinavimo planų nebuvimo. O tai, kad šalį pasiektų vakcinos, galėtų būti ir geras ženklas, sakė M.Balodis.
Latvijos sveikatos apsaugos ministerija į 15min klausimus, ar bus svarstoma pirkti vakciną „Sputnik V“, neatsakė. Kaip ir Estijos socialinių reikalų ministerija.
Tačiau portalui „Politico“ Latvijos ir Estijos vaistų agentūros sakė su „Sputnik V“ atstovais nekalbėjusios ir neketinančios to daryti.
Tiek Latvijos, tiek Estijos žiniasklaidoje diskusijų apie rusiškos vakcinos nėra. Tiesa, Estijos Sveikatos apsaugos departamento ekspertė Irina Filipova ETV+ televizijoje pirmadienį sakė, kad jei rusiška vakcina bus patvirtinta ES, ji šalyje turės tokius pat šansus, kaip ir kitos vakcinos.
Pinigai už vakcinas – karui?
Ukrainos parlamentas sausio pabaigoje nubalsavo už draudimą patvirtinti „Sputnik V“ vakciną. Ukraina, kurioje vakcinacija dar neprasidėjo, tikisi vasarį gauti 100-200 tūkst. dozių „Pfizer“ vakcinų per pasaulinę COVAX iniciatyvą. Gruodį pranešta, kad vyriausybė pasirašė susitarimą dėl 1,8 mln. dozių kiniškos „Sinovac“ vakcinos.
V.Rybakas sako, kad sprendimą uždrausti rusišką vakciną pirmiausia lėmė nuogąstavimai dėl jos saugumo. Tačiau yra ekonominis aspektas.
„Jei vakcina būtų nemokama, pinigai keliautų į Rusijos biudžetą ir būtų naudojami jos agresijai Ukrainoje. Jei vakcina būtų nemokama, tuo tikrai pasinaudotų prorusiškos Ukrainos partijos, kad sustiprintų naratyvą, jog Vakarai Ukrainai negali padėti, kad tik Rusija išgelbės Ukrainą, todėl Ukraina turi sugrįžti į Rusijos politinę orbitą“, – 15min sakė V.Rybakas.
Pasak V.Rybako, Rusija savo planais vakcinuoti apsišaukėliškas Donecko ir Luhansko liaudies respublikas stiprina „rusų pasaulio“ idėją, esą „Rusija visada gina savo žmones“.
Buvęs Ukrainos sveikatos apsaugos viceministras Pavlo Kovtoniukas tikino, kad Kijevo susirūpinimas „Sputnik V“ vakcina yra ne tik politinis, bet ir nacionalinio saugumo klausimas.
„Per kelis pastaruosius dešimtmečius, ypač per pastaruosius septynerius karo metus, Ukraina labai gerai išmoko, kas yra hibridinio karo ginklai“, – laikraščiui „The Washington Post“ sakė jis.
Europa neatmeta galimybės įsigyti
Vengrija sausį tapo pirmąja ES nare, preliminariai patvirtinusia „Sputnik V“ vakciną.
„Lancet“ paskelbus tyrimo rezultatus, Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad „Sputnik V“ vakcina galėtų būti skiepijami ES gyventojai, jei tik ją patvirtintų Europos vaistų agentūra (EVA).
Bavarijos premjeras Markusas Söderis paragino Bendrijos reguliatorius patikrinti rusišką bei kinišką vakcinas, ir, jei jos yra saugios bei efektyvios, patvirtinti.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas taip pat sakė, kad šalyje laukiamos visos vakcinos, kurias patvirtins EVA, įskaitant ir „Sputnik V“.
EVA dar negavo prašymo leisti platinti „Sputnik V“. Šią savaitę agentūra gavo vakcinos kūrėjų prašymą dėl mokslinių rekomendacijų, ir buvo surengtas susitikimas „aptarti plėtros planą bei tolesnį bendradarbiavimą su agentūra“.
Vienas svarbiausių kriterijų, kuriuos vertina EMA prieš suteikdama leidimą prekybai vakcinomis, yra vaistų gamintojų pajėgumai gaminti vakcinas ES.
Europos Komisija kol kas nepaskelbė planų apie kolektyvinį vakcinos „Sputnik V“ dozių pirkimą, pasikliaudama su kitais gamintojais sudarytomis sutartimis.
ES narės gali savarankiškai pirkti EVA nepatvirtintas vakcinas, dėl kurių nesiderama Bendrijos lygiu.
