SSRS gerbėjai susirūpino juodaodžių teisėmis: tvirtina, kad jų turėjo mažiau nei šunys

Socialiniuose tinkluose plinta žinutė, kurioje teigiama, kad 1957 m. JAV vyko diskusija apie tai, kuo skiriasi juodaodžių amerikiečių ir šunų teisės. Toks teiginys akivaizdžiai neatitinka tikrovės.
Martinas Lutheris Kingas 1966 metais.
Martinas Lutheris Kingas 1966 metais. / PAL/„Scanpix“ nuotr.

Ledlaužiai ir žmogaus teisės

Socialiniame tinkle „Facebook“ susibūrę Sovietų Sąjungos nostalgikai ėmėsi klastoti ne tik sovietų, bet ir JAV istoriją.

Platinamoje nuotraukoje, kuri sulaukė nemažai pritarimų bei dėmesio, rašoma:

„Kai 1957 m. SSRS pagamino pirmąjį branduolinį ledlaužį, kurio iki šiol niekas, išskyrus mus, neturi, demokratijos lopšyje JAV vis dar sprendė, kiek juodaodis savo teisėmis skiriasi nuo šuns“, – tvirtinama žinutėje rusų kalba.

Prie paveikslėlio pridėtas komentaras: „Ne trolinimas. Tiesiog faktai.“

Anot įrašo autoriaus, juodaodžio amerikiečio teisių ir laisvių kiekis 1957 metais prilygo naminio gyvūnėlio (šuns) teisių ir laisvių kiekiui.

123RF.com nuotr./Vergija
123RF.com nuotr./Vergija

Visateisiai piliečiai

1865 m. ratifikavus JAV Konstitucijos 13-ąją pataisą, Jungtinėse Valstijose buvo oficialiai uždrausta ir panaikinta vergovė, o visiems juodaodžiams, bent jau nominaliai, buvo suteiktos lygios pilietinės teisės.

Arba, kitaip tariant, buvo oficialiai įtvirtinta juodaodžių laisvė, lygios teisės ir žmogiškasis orumas.

Tuo pat metu praktikoje, bent jau keliose valstijose, pamažu buvo įvesti apribojimai rasės pagrindu, dažnai labai reikšmingi.

Ši sistema, dar vadinama „Jimo Crow įstatymais“, įtvirtino rasinę segregaciją, kuri reiškė atskirą naudojimąsi viešuoju transportu, atskirus viešbučius, kino teatrus, švietimo įstaigas ir pan.

Tokių normų pateisinimu tapo „atskirų, bet lygių“ (angl Separate but equal) doktrina: buvo daroma prielaida, kad juodaodžių, kaip lygiaverčių JAV piliečių, teisės nepažeidžiamos, nes nors jie gauna įvairias paslaugas atskirai nuo baltųjų, šių paslaugų kokybė yra tokia pati kaip ir baltųjų gyventojų.

Vėliau šios taisyklės buvo visiškai panaikintos 1964 m. Pilietinių teisių įstatymu.

SSRS už rasių lygybę kovoti neskubėjo

1948 m. buvo priimta Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, kurios antrajame straipsnyje teigiama:

„Kiekvienas žmogus turi visas šioje deklaracijoje nurodytas teises ir laisves be jokių skirtumų, tokių kaip rasė, odos spalva, lytis, kalba, religija, politiniai ar kitokie įsitikinimai, tautinė ar socialinė kilmė, nuosavybė, gimimas ar kitokia padėtis.“

Per balsavimą Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje JAV delegacija pasisakė už šios deklaracijos priėmimą, o SSRS atstovai susilaikė.

Taigi, remiantis JAV vyriausybės tarptautiniais įsipareigojimais ir Amerikos Konstitucija, galima drąsiai teigti, kad 1957 m. Jungtinės Valstijos neneigė, kad juodaodžiai amerikiečiai taip pat yra žmonės, o jų teisės nėra prilyginamos naminiams gyvūnams.

Buvo akcentuojama, kad juodaodžiai yra JAV piliečiai, ir kaip visi piliečiai, jie turi pilietines teises.

Visa tai, žinoma, nepaneigia sisteminio rasizmo ir segregacijos politikos problemų. Tačiau teiginys, kad „faktas“, jog 1957 m. JAV vyko diskusija apie tai, ar juodaodžių amerikiečių teisės skiriasi nuo gyvūnų teisių, turėtų būti pripažintas klaidingu.

Rūpėjo ne žmonių teisės, o ekonominė nauda

Rusija išties yra vienintelė šalis pasaulyje, statanti branduolinius ledlaužius, tačiau tai neturi nieko bendrą su žmogaus teisių padėtimi Sovietų Sąjungoje, kuri buvo iš tiesų apgailėtina.

Ledlaužiai SSRS pradėti statyti dėl strateginės Šiaurės jūrų kelio svarbos ir dar akivaizdesnio poreikio užtikrinti Rusijos prekybos laivų saugumą žiemą bei aprūpinti nuo tiekimo priklausomas Arkties gyvenvietes.

Net iki šiol Rusijos laivai nuolat įstringa leduose rytiniame Arkties regione. Daugelis Rusijos gyvenviečių priklausomos nuo krovinių ir maisto, kuriuos šie laivai pristato, o ilgalaikiai strigimai gali kelti rimtą pavojų įgulai.

Būtent vaikantis naudos, o ne iš humanizmo paskatų, Sovietų Sąjungoje buvo sukonstruotas pirmasis branduolinis ledlaužis „Leninas“.

„Leninas“ tapo pirmuoju branduoliniu antvandeniniu laivu. Tai buvo didelis ledlaužis, 1957 m. pastatytas Sovietų Sąjungoje, Leningrade (Sankt Peterburge). „Lenino“ ilgis siekė 134 metrus, o vandentalpa – 16 tūkst. tonų.

„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos ledlaužis
„Scanpix“/AP nuotr./Rusijos ledlaužis

1989 m. „Leninas“ buvo išvestas iš rikiuotės ir paguldytas branduolinių ledlaužių bazėje Murmanske.

Pastarąjį dešimtmetį Maskva ėmė didinti ledlaužių gamybą bandydama intensyvinti laivininkystę palei Rusijos Arkties pakrantę, kad kelias nuo Ramiojo iki Atlanto vandenynų būtų praplaukiamas visus metus.

Arktyje glūdi dideli naftos ir dujų telkiniai, į kuriuos žvalgosi Rusija bei kitos valstybės – JAV, Kanada, Norvegija.

15min verdiktas: Melas. Praėjusio amžiaus šeštąjį dešimtmetį JAV juodaodžių teisės nebuvo lyginamos su naminių gyvūnų. Be to, palyginimas keistokas – branduolinio ledlaužio statybos niekaip nepaveikė žmogaus teisių padėties Sovietų Sąjungoje.

Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Pasisemti ilgaamžiškumo – į SPA VILNIUS
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų