Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Stačiatikiai Rusijoje ir visame pasaulyje švenčia Velykas

Viso pasaulio tikintieji stačiatikiai sekmadienio naktį iškilmingomis naktinėmis pamaldomis sutiko pagrindinę krikščionių šventę – Velykas.
Rusijos lyderiai pamaldose
Rusijos lyderiai pamaldose / „AP“ nuotr.

Rusijoje pagrindinės Velykų pamaldos šiąnakt, kaip įprasta, vyko sostinės Kristaus Išganytojo šventovėje, kur Maskvos ir visos Rusijos patriarchas Kirilas vadovavo Kryžiaus kelio procesijai, Velykų ankstyvosioms mišioms ir Liturgijai.

Kirilo vadovaujamose pamaldose dalyvavo šalį valdantis tandemas – kadenciją baigiantis prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir netrukus jį Kremliuje pakeisiantis premjeras Vladimiras Putinas.

Pamaldose taip pat dalyvavo Maskvos meras Sergejus Sobianinas, parlamento aukštųjų rūmų – Federacijos Tarybos pirmininkė Valentina Matvijenko ir populistinės Rusijos liberalų demokratų partijos (RLDP) lyderis Vladimiras Žirinovskis.

„Velykų iškilmės užima ypatingą vietą dvasiniame Rusijos visuomenės gyvenime, – savo pareiškime nurodė D.Medvedevas, kuris pamaldose dalyvavo su žmona Svetlana. – Jos atneša dorovinį atsinaujinimą, pripildo žmonių širdis šviesa ir šiluma, sutvirtina tikėjimą gėriu ir teisingumu.“

Rusijos Stačiatikių bažnyčios įtaka po Sovietų Sąjungos žlugimo nepaprastai išaugo ir Rusijos lyderiai, taip pat vyriausybės ir Valstybės Dūmos nariai dabar nuolat dalyvauja svarbiose pamaldose.

V.Putinas, kurį dabar dažnai pamatysi cerkvėse, savo pareiškime Velykų proga pažymėjo, kad „ši šventė įkvepia žmones geriems darbams, padeda įtvirtinti visuomenėje tokias amžinąsias vertybes ir dorovinius orientyrus kaip rūpinimasis artimu, gailestingumas, užuojauta, pakantumas“.

Kitą mėnesį į Kremlių sugrįšiantis išrinktasis prezidentas pasidžiaugė, kad „paskutiniais metais Bažnyčios sąveika su valstybiniais ir visuomeniniais institutais žymiai praturtėjo ir prisipildė naujo turinio įvairiose srityse – kultūros ir švietimo, jaunimo auklėjimo ir šeimos stiprinimo, labdaros“.

„Esu tikras, kad toks bendradarbiavimas ir ateityje plėtosis – dėl mūsų Tėvynės gerovės“, – pabrėžė premjeras ir palinkėjo patriarchui „sveikatos, laimės ir ilgo gyvenimo“.

Pirmą kartą džiaugsminga žinia – Kristus prisikėlė – yra skelbiama naktį per Kristaus kelio procesiją. Po pamaldų tikintieji sveikina vienas kitą, sušukdami „Kristus prisikėlė!“, tris kartus pasibučiuoja, pasikeičia velykiniais kiaušiniais ir dovanomis.

Dauguma Vakarų krikščionių – katalikų ir protestantų – šventė Kristaus prisikėlimą prieš savaitę.

Pagal senąjį Julijaus kalendorių Velykos ateina vėliau. Šio kalendoriaus laikosi rusų, gruzinų, bulgarų, serbų, graikų ir kitos Stačiatikių Bažnyčios, taip pat armėnų Šv.Grigaliaus Bažnyčia, koptų, Etiopijos ir kai kurios kitos Rytų Krikščionių Bažnyčios.

Iki pamaldų pradžios į Maskvą buvo atvežti šviestuvai, uždegti nuo „palaimintosios ugnies“ Kristaus Kapo bažnyčioje Jeruzalėje. Nuo šio šviestuvo patriarchas užsidegė savo žvakę, po to kiti dvasininkai taip pat užsidegė žvakes ir perdavė jas dalyvaujantiesiems pamaldose.

Tradiciniame velykiniame sveikinime patriarchas Kirilas priminė dvasininkams ir tikintiesiems, kad gyventi su Kristumi šiuolaikiniame pasaulyje reiškia „judėti prieš srovę“.

„Tegu mūsų elgesys, prieštaraujantis šio amžiaus nelabajai dvasiai, taps akivaizdžiu Amžinosios Tiesos patvirtinimu. Nors šiandien mes gyvename visuomeninės ir religinės laisvės sąlygomis, siekimas gyventi sutinkamai su krikščioniškomis dorovinėmis normomis kaip ir anksčiau reiškia judėti prieš srovę“, – sakoma jo sveikinimo laiške.

Per pamaldas Kirilas pasveikino Dmitrijų ir Svetlaną Medvedevus, V.Putiną ir S.Sobianiną. Pasibučiavę, jie vieni kitiems nusilenkė ir pasikeitė dovanomis. Laikantis senos tradicijos patriarchas šalies lyderiams padovanojo velykinių kiaušinių.

D.Medvedevas taip pat padovanojo patriarchui velykinį kiaušinį.

Naujausių sociologijos apklausų duomenimis, Velykas sako švenčiantys maždaug 90 proc. Rusijos gyventojų, net netikintieji ir kai kurie musulmonai.

Velykos – keliamosios šventės, jų data kasmet atskirai nustatoma pagal Mėnulio ir Saulės kalendorių. Pirmieji krikščionys šventė Velykas kas savaitę – penktadienis buvo pasninko diena prisimenant Kristaus kančias, o sekmadienis – džiaugsmo, kad Kristus prisikėlė, diena.

Nuo II amžiaus ši šventė tapo metinė. Dabartinių stačiatikių Velykų šventė buvo nustatyta 325 metais Nikėjos I Susirinkime.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos