Ši formulė, kuriai pritarimą ką tik išreiškė V.Zelenskis ir kurią jau anksčiau palaimino tiek Maskva, tiek Berlynas, tiek Paryžius, pavadinta Vokietijos prezidento Franko-Walterio Steinmeierio vardu.
F.W.Steinmeieris tokį planą, tiesa, sukurpė dar eidamas Vokietijos diplomatijos vadovo pareigas, kai esą suvokė, kad Minsko taikos susitarimų įgyvendinti neįmanoma.
„Steinmeierio formulė“ panaši, bet, daugybės stebėtojų teigimu, gerokai palankesnė Kremliui.
Rusijos strategų pergalė?
Planas šiaip gana paprastas: surenkite rinkimus okupuotose Donbaso teritorijose pagal Ukrainos įstatymus ir stebint Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO), ir jei balsavimas bus pripažintas laisvu, regionams bus suteiktas specialus statusas.
Būtent to jau ilgą laiką siekia Maskva, kur turbūt tikrai neliūdi ir dėl to, kad „Steimeierio formule“ įtvirtinama Kijevo iki šiol kategoriškai smerkta nuostata, esą pirmiausia reikia surengti rinkimus ir tik tada organizuoti nusiginklavimą bei Ukrainos sienos kontrolės perdavimą ukrainiečiams.
„Proceso dalys sėkmingai apkeistos vietomis. Tai reikštų, kad atsakomybė už Donbasą perleidžiama ukrainiečiams, bet regioną su specialiu statusu de facto kontroliuotų Rusija“, – 15min tvirtino Vilniaus politikos analizės instituto vyriausiasis analitikas Marius Laurinavičius.
Kitaip tariant, rinkimai būtų rengiami, eksperto teigimu, „okupacijos sąlygomis“ – Rusija žmonėms balsuojant toliau kontroliuotų tiek Kremliaus už virvelės tampomus separatistus, tiek sieną su Ukraina.
„Reikia suprasti, ko siekia Rusija nuo pat pirmojo Minsko susitarimo – taip, nutraukti karą Donbase, bet savo sąlygomis. Kad už Donbasą mokėtų Ukraina, bet jį kontroliuotų Rusija. Ukrainos federalizavimas – labai senas Maskvos tikslas“, – teigė M.Laurinavičius.
Panašią nuomonę išsakė ekonomistas, buvęs Rusijos prezidento Vladimiro Putino patarėjas Andrejus Ilarionovas, kurio teigimu, Ukraina atiduoda šalis suverenitetą Rusijos specialiosioms tarnyboms.
„Zelenskis iš esmės įsipareigoja suteikti specialų statusą Donecko ir Luhansko regionams. Taip bus eliminuotas Ukrainos vientisumas ir prasidės perėjimas prie šalies federalizavimo. Tiesą sakant, prezidentas Zelenskis įsipareigojo sunaikinti Ukrainos valstybę“, – skambiai parašė A.Ilarionovas.
Reikia suprasti, ko siekia Rusija nuo pat pirmojo Minsko susitarimo – taip, nutraukti karą Donbase, bet savo sąlygomis. Kad už Donbasą mokėtų Ukraina, bet jį kontroliuotų Rusija. Ukrainos federalizavimas – labai senas Maskvos tikslas
Rusijoje, kuri aktyviai siekė prastumti „Steinmeierio formulę“, džiaugiamasi tokia įvykių slinktimi. Šalies senatorius, „vanagu“ laikomas Aleksejus Puškovas tviteryje parašė: „Visos sąlygos, kurias kėlė Maskva, priimtos. Tai mūsų rimta sėkmė.“
Abejoja ESBO skaidrumu
M.Laurinavičiui ir A.Ilarionovui taip pat užkliūna punktas, kad rinkimų ir jų aplinkos skaidrumą vertins ESBO ekspertai.
A.Ilarionovas šią organizaciją apskritai vadina „Rusijos specialiųjų tarnybų agentų“ lizdu ir priduria žinantis, kad po ESBO priedanga rusai veikia Abchazijoje, Pietų Osetijoje, Padniestrėje ir tame pačiame Donbase.
„Vertinčiau ne taip dramatiškai, bet mažų mažiausiai visiems aišku, kad Rusijos įtaka ESBO labai didelė. Kalbama ne apie Vakarų stebėtojus, bet būtent apie ESBO“, – 15min teigė ir M.Laurinavičius.
„Jamestown Foundation“ instituto Vašingtone analitikas Vladimiras Socoras mano, kad reiktų kalbėti apie ir savotišką absurdišką „Steinmeierio formulės kultūrinę pretenziją“.
„Juk Donbase po SSRS žlugimo dar nėra buvę demokratiškais pripažintų rinkimų. Ten ilgai laikėsi komunistai, tada – Regionų partija. Regionas klusniai priduodavo 70 proc. daugumą tokioms partijoms, o tada, 2014-aisiais, Donbaso kontrolę perėmė Rusija.
Būtent dėl to tikimybė, kad šioje Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje galima surengti tikrai demokratiškus rinkimus, lygi nuliui“, – rašė V.Socoras.
Gana akivaizdu, kas laimėtų pačius švariausius rinkimus okupuotoje Donbaso dalyje – tie patys žmonės, kurie laimi rinkimus neokupuotoje Donbaso dalyje.
O jei rinkimai išties būtų laisvi? Kas, jei V.Zelenskis, kuris Ukrainoje iš tikrųjų labai populiarus, Donbase laimėtų rinkimus bei taip sujauktų Maskvos planus? Toks požiūris vadinamas naiviu.
„Gana akivaizdu, kas laimėtų pačius švariausius rinkimus okupuotoje Donbaso dalyje – tie patys žmonės, kurie laimi rinkimus neokupuotoje Donbaso dalyje.
Laimėtų Rusijai palankūs politikai, susiję su Janukovyčiumi. Kremlius gali būti ramus“, – parašė nepriklausomas žurnalistas Leonidas Ragozinas.
Ryžtas dėl raudonų linijų
Kita vertus, galbūt apie Ukrainos kapituliaciją kalbėti dar anksti? juolab kad pats V.Zelenskis dar antradienio vakarą patikino, jog jokių rinkimų nebus, jei bus peržengtos „raudonos linijos“. Kokios jos?
Anot V.Zelenskio, pagrindinė rinkimų Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamoje Rytų Ukrainos dalyje sąlyga – prievolė Rusijos pajėgoms ir jų remiamoms grupuotėms iš jų pasitraukti. Be to, Kijevas turi susigrąžinti šalies rytinės sienos su Rusija kontrolę.
„Nebus jokių rinkimų nutaikius šautuvus. Jei kas nors (separatistai, – red.) ten dar bus, nebus jokių rinkimų. Nebus peržengtos jokios raudonos linijos, nėra pasidavimo instrumento“, – antradienio vakarą teigė Ukrainos prezidentas.
Antraip sakant, ukrainiečiai tikriausiai manosi dar turį svertų ir, tikėtina, partnerius Vakaruose, kaip ir anksčiau ragins užtikrinti, kad būtent Rusija turėtų įvykdyti įsipareigojimus siekiant taikos.
„Steinmeierio formulė“ Kijevui palieka erdvės pakankamai plačioms plano interpretacijoms. Kita vertus, manevruoti interpretacijomis puikiai geba ir strategai Maskvoje.
„Pats Steinmeierio planas savaime nereiškia kokio nors grasinimo ar išdavystės. Ukrainiečių pozicija tokia, kad prieš rinkimus reikia įvykdyti įsipareigojimus saugumo srityje.
Žmonės įvairiuose interviu neslepia, kad jiems sunku galvoti apie geopolitinius tikslus ar patriotizmą tokiu metu, kai nelengva sukrapštyti pinigų duonai ar mokesčiams už komunalines paslaugas.
Tad reikia klausti: ar Kijevas atsitrauks ir siaubingai suklys, ar laikysis ryžtingai?“ – svarstė Kijevo Mohylos akademijos politologas Oleksijus Haranas.
Siekti derybų ir susitikimo Normandijos ketverto formatu, kuris turėtų įvykti iki šių metų pabaigos, V.Zelenskis turi savų priežasčių. Užbaigti karą, jau nusinešusį 13 tūkst. žmonių gyvybių, jis žadėjo prieš laimėdamas rinkimus.
Be to, apklausos rodo, kad didžiąją Ukrainos visuomenės dalį karas jau vargina. Žmonės įvairiuose interviu neslepia, kad jiems sunku galvoti apie geopolitinius tikslus ar patriotizmą tokiu metu, kai nelengva sukrapštyti pinigų duonai ar mokesčiams už komunalines paslaugas.
„Visuomenė tikrai pavargusi, ir tai tikrai suprantama. Zelenskis ieško būdų tiek pasiekti taiką, tiek iškovoti asmeninę politinę pergalę. Deja, kai politikai siekia asmeninių tikslų, valstybės interesai lieka antrame plane“, – pastebėjo M.Laurinavičius.
Nauji pavojai ir ukrainietiškas paradoksas
Vis dėlto analitikas pabrėžia ir tai, kad V.Zelenskį siekti derybų bei galiausiai taikos spaudė ir Vakarai, konkrečiai Prancūzija, pastaruoju metu kalbanti apie būtinybę normalizuoti santykius su Rusija, ir Vokietija.
O kadangi viešai pritarimas „Steinmeierio formulei“ iš V.Zelenskio pusės jau išsakytas, Ukraina, iki šiol šiam planui nepritarusi, esą prarado iniciatyvą.
„Iniciatyva atiduodama Rusijai. Visas spaudimas iš Vakarų bus taikomas ne Rusijai, o Ukrainai, negana to, jis bus įteisintas, o ne užkulisinis.
Bet koks bandymas normaliomis, o ne kapituliacijos sąlygomis tęsti procesą dabar susidurs su Normandijos grupės ir apskritai Vakarų pasipriešinimu“, – 15min tvirtino M.Laurinavičius.
Jis mano, kad „Rusija sugebėjo vienaip ar kitaip parduoti Steinmeierio planą Zelenskiui, o dėl to kyla įvairių minčių“. Esą labai nesipriešino ir Vakarai, kur įvairūs stambiojo verslo interesai nori „normalaus“ bendradarbiavimo su Rusija.
Įvairių minčių, regis, kyla ir ukrainiečių aktyvistams, kurie antradienį jau rinkosi Kijevo centre protestuoti prieš „Steinmeierio formulę“.
Taip, ten dirbantys žurnalistai išsyk pastebėjo, kad šurmuliavo ne pilietinės visuomenės atstovai, o radikalios grupuotės, pavyzdžiui, bataliono „Azov“ kovotojai, garsėjantys neonacistinėmis pažiūromis.
Bet pavojingas vien faktas, kad Ukrainoje iki šiol yra daug gana radikalių ginkluotų grupuočių, dabar reiškiančių nepasitenkinimą, o ir anksčiau grasinusių žygiuoti į Kijevą.
„Grėsmė, kad šis Zelenskio žingsnis, gali sukelti dar daugiau neramumų, tikrai yra. Deja, yra ir tikro pilietinio karo tikimybė – prisiminkime, kas vyko, kai anksčiau Ukrainoje buvo bandoma priimti įstatymą dėl federalizacijos.
Vyko ne šiaip riaušės, o rimti ginkluoti susidūrimai. Yra daugybė žmonių, kurie yra praėję frontą ir atvirai sako, kad reikės susitvarkyti Kijeve ir toliau kariauti Donbase. Žmonių su ginklais rankose Ukrainoje yra begalė“, – nuogąstavo M.Laurinavičius.
Aišku, situacija ir kiek absurdiška. L.Ragozinas trečiadienį pastebėjo: „Steinmeierio formulė pagal rusišką scenarijų reiškia, kad autonomiškas Donbasas galės vetuoti Ukrainos integraciją į euroatlantines struktūras.
Bet judėjimas „Azov“, vadovavęs antradienio protestams, oficialiai irgi pasisako prieš euroatlantinę integraciją. Ukraina yra paradoksų žemė.“
-
V.Zelenskis Vokietijos žurnalistams: Ukraina pasirengusi taikai
-
Po apsikeitimo kaliniais: ar pagaliau įmanoma užbaigti karą Rytų Ukrainoje?
-
Karui Ukrainoje užbaigti siūloma „Steinmeierio formulė“: kodėl Kijevas prieštarauja?
-
Ukrainos kontaktinė grupė pritarė dokumentui su „Steinmaierio formule“
-
ES: „Steinmeierio formulė“ gali nulemti tolesnes pastangas įgyvendinant Minsko susitarimus
