Pasak žurnalisto, publikacijos pagrindą sudaro S.Andersono pokalbiai su buvusiu KGB ir Federalinės saugumo tarnybos (FST) darbuotoju, kuris abejoja, kad Rusijos valdžios pateikta versija atitinka tikrovę.
„Kelerius metus aš girdėjau įvairių versijų ir įtarimus dėl to, kas netiesiogiai vadovavo šiems sprogimams. Ir visą tą laiką mane persekiojo mintis, kad tai vienas svarbiausių įvykių, kuriam reikiamas dėmesys neskiriamas, nors jis paveikė šiuolaikinės Rusijos istoriją. Tiesioginės išdavos buvo Putino atėjimas į valdžią, Jelcino pasitraukimas, antrasis Čečėnijos karas. Man pasirodė keista, kad niekas rimtai netyrė bylų dėl sprogimų“, – papasakojo S.Andersonas interviu „Laisvės radijui“.
Straipsnis buvo paskelbtas Amerikos žurnale „GQ“, tačiau žurnalo versiją rusų kalba leidykla „Conde Nast“, į kurią įeina šis leidinys, į uždraudė.Žurnalistas sakė, jog rengdamas straipsnį perskaitė viską, kas šia tema buvo parašyta, susipažino su oficialiomis ataskaitomis ir žmonių, kurie su šiomis ataskaitomis nesutiko, nuomonėmis.
„Tačiau vienas pagrindinių mano šaltinių – buvęs FST pulkininkas Michailas Trepaškinas. Jo teigimais aš netikėjau, kai galėjau – juos tikrinau“, – sakė žurnalistas.
Komentuodamas sprendimą uždrausti spausdinti straipsnį žurnale „GQ“ žurnalistas pareiškė nuomonę, kad tai buvo nuspręsta korporatyviniu lygiu leidykloje „Conde Nast“.
Straipsnis buvo paskelbtas Amerikos žurnale „GQ“, tačiau žurnalo versiją rusų kalba leidykla „Conde Nast“, į kurią įeina šis leidinys, į uždraudė.
Liepos 23 dieną vienas pagrindinių leidinio advokatų Jerry Birenzas nusiuntė žiniasklaidos holdingo vadovybei ir „GQ“ redaktoriams laišką su tokiomis instrukcijomis: „Conde Nast“ (leidyklos, kuriai priklauso žurnalas) vadovybė nusprendė , kad „GQ“ Amerikos versijos rugsėjo numeris su S.Andersono straipsniu „Vladimiras Putinas – tamsus kilimas į valdžią“ neturi būti platinamas Rusijoje“.
Remiantis J.Birenzo instrukcija, straipsnio taip pat negalima publikuoti žurnalo tinklalapyje internete, taip pat siųsti „GQ“ kopijas į Rusiją arba rodyti ją Rusijos pareigūnams ar žurnalistams.
 |
| Prie susprogdinto namo Kašyros plente, Maskvoje, dirba gelbėtojai (1999 m.). |
Tada uždraustas straipsnis – originalo kalba ir išverstas – pasirodė daugybėje tinklaraščių, S.Andersonas interviu prisipažino, tokio pasisekimo niekaip nesitikėjo.
„Beje, ši kampanija padarė priešingą efektą, – pažymėjo žurnalistas. – Taip dažnai būna, kai mėginama užgniaužti kokį nors rašinį. Ir aš džiaugiuosi, kad mėginimas palaidoti jį sužlugo.“
1999 metų rugsėjo 13 dieną 5 val. 3 min. 6-ąjį namą Kašyros plente sudraskė į gabalus bomba, paslėpta rūsyje; dauguma šio namo gyventojų žuvo miegodami (iš viso žuvusiųjų buvo 121).
Šis sprogimas, nugriaudėjęs, praėjus devynioms dienoms po sprogimo Buinakske, buvo trečiasis iš keturių gyvenamųjų namų sprogimų, įvykusių per dvylika to rugsėjo dienų. Per sprogimus žuvo apie 300 žmonių, šalį apėmė panika; ši teroro aktų virtinė nusinešė daugiausia gyvybių visame pasaulyje iki Pasaulinės prekybos dangoraižių sugriovimo Jungtinėse Valstijose.
Paskirtas nedaug laiko iki to ministru pirmininku Vladimiras Putinas apkaltino sprogimais Čečėnijos teroristus ir įsakė panaudoti išdegintos žemės taktiką naujoje atakoje prieš sukilusį regioną. Vykstant šiam puolimui, niekam iki tol nežinomas Vladimiras Putinas tapo nacionaliniu didvyriu ir netrukus ėmė visiškai kontroliuoti Rusijos valdžios struktūras. Jas kontroliuoja V.Putinas ir iki šiol.
Per viešosios nuomonės apklausą 1999 metų rugpjūtį V.Putino išrinkimui prezidentu pritarė mažiau nei du proc. apklaustųjų. Tačiau 2000 metų kovą V.Putinas, tapęs populiarus dėl totalinio karo politikos Čečėnijoje, buvo išrinktas prezidentu, surinkęs 53 proc. balsų. Prasidėjo V.Putino era, negrįžtamai pakeitusi Rusiją.
