Skubėdama į pagalbą Sirijos diktatoriaus Basharo al-Assado režimui, Rusija jau atsiuntė 1700 karo instruktorių ir karių. Skelbiama ir apie atsiųstus naikintuvus Su-30, tankus, karinio transporto automobilius.
Tuo pat metu pradėti vykdyti Tartuso uosto, esančio už 90 kilometrų nuo Latakijos karinės bazės, tvarkymo darbai. „Jie tiekia įrengimus ir saugo teritoriją, tuo pačiu metu yra plečiamas ir tvarkomas uostas“, – apie Rusijos karių veiklą dienraščiui „Kommersant“ pasakojo vienas iš karininkų.
Rusijos generalino štabo atstovai žurnalistams patvirtino ir sklindančias kalbas, kad uosto plėtros darbai nėra tiesiogiai susiję su pilietinio karo veiksmais Sirijoje. „Po rekonstrukcijos šis uostas galės priimti pirmo ir antro rango laivus iš Rusijos Viduržemio jūros flotilės“, – teigė šaltinis.
Karo ir geopolitikos ekspertas daktaras Theodore'as Karasikas mano, kad šis žingsnis yra dvigubo Rusijos žaidimo ženklas. „Nepaisant to, kad Tartuso uostas yra visai nedidelis, šiuo metu tai yra pagrindinis taškas, per kurį aprūpinami Sirijoje esantys Rusijos kariai“, – pasakojo jis.
„Nepaisant to, kad Tartuso uostas yra visai nedidelis, šiuo metu tai yra pagrindinis taškas, per kurį aprūpinami Sirijoje esantys Rusijos kariai“, – pasakojo jis.
„Bet neturėkime iliuzijų, kad Rusija savo lėšomis tvarko šį uostą tik tam, kad padėtų Sirijos valdžiai. Tikimasi, kad Tartuso uostas padidins Maskvos vaidmenį Viduržemio jūros regione“, – darė išvadą ekspertas.
Būtent Tartusas ilgą laiką tarnavo kaip galutinė stotelė ginkluotės kelionėje iš Sevastopolio uosto iki B.al-Assado valdomos ir Kremliui draugiškos Sirijos. Ginklai į Siriją keliavo dar nuo 1956 metų, o jau 1991 metais sandorių vertė sudarė 26 milijardus dolerių.
Spėjama, kad dar didesnės pinigų sumos iš Sirijos atkeliavo sugriuvus Sovietų Sąjungai, kai dalį rinkos perėmė nelegalūs ginklų prekeiviai, pasinaudoję galimybe pardavinėti „nurašytus“ ginklus ir seną karinę techniką.
„Kommersant“ šaltinių teigimu, į Siriją keliavo ir „Bastion“ pakrantės gynybai skirtos raketos ir T-80 tankai, ir Su-27 naikintuvai.
Liepos mėnesį paskelbta naujoji Rusijos karinio jūrų laivyno plėtros strategija iškėlė pagrindinį tikslą – susigrąžinti po Sovietų Sąjungos griuvimo prarastas įtakos zonas. Viena jų – Viduržemio jūros regionas.
„Tartuso bazė palengvintų Rusijai karinės technikos perkėlimą, nes dabar didesniems laivams tenka naudotis nuolat karinių veiksmų talžomos Latakijos uostu“, – teigė Rusijos karo ekspertas Jurijus Barminas. „Šio uosto išplėtimas padėtų išspręsti logistines problemas ir leistų išvengti nuolatinių kelionų atgal į Juodąją jūrą per Bosforo sąsiaurį“, – aiškino jis.
Tiesa, Rusijos karinio jūrų laivyno planuose ir kitos karinės bazės, kurios pagal juos gali būti įrengtos net ir Europos Sąjungos bei NATO valstybėse.
Tiesa, Rusijos karinio jūrų laivyno planuose ir kitos karinės bazės, kurios pagal juos gali būti įrengtos net ir Europos Sąjungos bei NATO valstybėse.
„Rusijos gynybos ministerija jau yra parengusi planus ir kitoms bazėms Viduržemio jūros regione. Kalba sukasi apie Šiaurės Kiprą, galbūt Egiptą ar Libiją, jei ten įsitvirtins naujoji vyriausybė... Neatmetamas ir Graikijos bei Italijos variantas“, – prasitarė Th.Karasikas.
„Kremlius siekia dominuoti Viduržemio, Raudonosios jūrų regionuose, taip pat atverti naujus kelius į Omano įlanką“, – pridūrė jis.
