Madride vykstanti JT klimato kaitos konferencija (COP25) prasidėjo gruodžio 2-ąją, o derybos turėjo baigtis penktadienio pavakare, bet, kaip dažnai nutinka per tokio lygio renginius, diskusijos šeštadienį anksti ryte tebesitęsė. Tikėtina, kad artimiausiomis valandomis bus paskelbta naujų pranešimų.
Klimato kaita jau dabar veikia mūsų planetos orus – pastaraisiais metais pasaulyje sukrėtė ne vienas beprecedentės galios ciklonas, pražūtingos sausros ir rekordinės kaitros bangos.
Mokslininkai sukaupė daugybę duomenų, rodančių, kad artimiausioje ateityje gali kilti dar pragaištingesnių padarinių.
Tuo tarpu milijonai aktyvistų visame pasaulyje kas savaitę rengia protesto akcijas, reikalaudami vyriausybių imtis veiksmų.
Penktadienį 16-metė švedų aktyvistė Greta Thunberg vadovavo moksleivių eitynėms Italijos mieste Turine ir dar kartą pasmerkė pasaulio lyderius elgiantis, „tarsi rytojaus nebebūtų“.
Praėjus derybų Madride pabaigos pirminiam terminui jas organizuojančios Čilės koordinatorius Andresas Landerretche pripažino, kad „žmonių akys nukreiptos į mus“.
„Privalome parodyti pasauliui, kad esame pajėgūs sudaryti susitarimus, reikalingus įveikti mūsų laukiantiems beprecedenčiams iššūkiams“, – kalbėjo jis.
Tačiau didėjant įtampai derybų salėje ir už jų ribų, atsinaujino seni nesutarimai tarp turtingųjų valstybių, išmetančių daug teršalų, ir besivystančių šalių – kam ir kiek reikėtų sumažinti išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekius, taip pat kas turi apmokėti milžiniškas kompensacijas valstybėms, jau dabar patiriančioms klimato pokyčių padarinius.
Be šių nesutarimų, pažangą stabdė įsiplieskę nauji ginčai tarp neturtingų, klimato pokyčių pažeidžiamų valstybių ir kylančių milžinių, tokių kaip Kinija ir Indija.
Aklavietė
Derybų Madride konkretus tikslas – galutinai suderinti taisykles, kaip bus įgyvendinama 2015 metų Paryžiaus klimato sutartis, raginanti valstybes imtis veiksmų, kad pasaulio klimatas atšiltų „gerokai mažiau“ nei dviem Celsijaus laipsniais.
Šiuo metu Žemė yra įšilusi maždaug vienu laipsniu, lyginant su laikotarpiu iki pramonės revoliucijos, o iki 2100-ųjų pasaulio temperatūra gali padidėti dar 2–3 laipsniais.
Tačiau „kelti ambicijas“ mažinti taršą išlieka platesnis siekis, ypač artėjant ateinančiais metais Glazge vyksiančiai paskutinei klimato konferencijai iki Paryžiaus sutarties įsigaliojimo.
Šiuo metu svarstomame Madrido susitarime, kuris turi būti priimtas bendru sutarimu, numatytos dvi galimybės.
Pirmoji, palaikoma valstybių, nenorinčiu didinti savo įsipareigojimų trumpuoju laikotarpiu, įskaitant JAV, Indiją, Kiniją, ir Saudo Arabiją, tiesiog atkartoja 2015 metų sutarties formuluotes.
Tačiau daugiau kaip 80 neturtingų ir klimato pokyčių pažeidžiamų valstybių, remiamų Europos Sąjungos, tvirtina, kad visi turi prisiimti didesnių įsipareigojimų.
„Neišvyksime be aiškaus kvietimo visoms šalims didinti savo užmojus“, – sakė Maršalo Salų klimato pasiuntinė Tina Stege.
„Kalbant apie siekius, pagrindinė kova dėl jų vyks šį vakarą ir galbūt dar ilgokai rytoj“, – sakė Susirūpinusių mokslininkų sąjungos politikos ir strategijos direktorius Aldenas Meyeris.
