Frankfurte Europos Centrinio Banko vadovė Christine Lagarde įspėjo, kad naujasis koronavirusas gali sukelti 2008-ųjų įvykiams prilygsiančią ekonominę krizę.
Berlyne Vokietijos kanclerė Angela Merkel pareiškė, kad užsikrėsti – nors, žinoma, tai turbūt blogiausias scenarijus – gali net 70 proc. šalies gyventojų.
Londone Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas paskelbė, kad vyriausybė, siekdama apsaugoti šalies ūkį nuo šoko, į ekonomiką įlies net 30 mlrd. svarų sterlingų. 12 mlrd. keliauja tiesiai kovai su recesijos galimybe.
Kitaip tariant, apie viruso protrūkį, kurį Pasaulio sveikatos organizacija jau oficialiai laiko pandemija, pasaulio lyderiai kalba vis dažniau ir labiau pabrėžia infekcijų pavojų.
Vis dėlto daugelis šių įspėjimų panašesni į padriką kakofoniją. Pavieniai politikai sunkiai randa būdų kalbėti apie naujojo koronaviruso keliamus iššūkius – naštą sveikatos apsaugai, smūgius ekonomikai, be jokios abejonės, kasdien prarandamus šimtus žmonių gyvybių.
Atskiras atvejis – JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, kuri trečiadienio vakarą pritrenkė europiečius paskelbdama, kad nuo penktadienio bus draudžiami skrydžiai iš JAV į Šengeno erdvės šalis Europoje ir atvirkščiai.
Kritika D.Trumpo sprendimui
D.Trumpas paskelbė, kad draudimas nebus taikomas į Ameriką sugrįžtantiems JAV piliečiams, nuolatiniams JAV gyventojams ir jų šeimoms. Išimtis daroma Šengeno sutarčiai nepriklausančioms Jungtinei Karalystei, Airijai, Rumunijai, Kroatijai ir kitoms šalims.
Europą toks JAV sprendimas sukrėtė – kaip ir D.Trumpo išsakyti kaltinimai, esą „Europos Sąjunga nesiėmė tokių pačių kaip JAV atsargumo priemonių ir nesuvaržė kelionių iš Kinijos bei kitų karštųjų taškų.
Toks JAV prezidento pareiškimas net negali būti įrodytas, o D.Trumpas jau kaltinamas politikavimu.
Pavyzdžiui, Rytų Anglijos universiteto Jungtinėje Karalystėje, kurios pareigūnai suskubo patikinti, kad JAV pavyzdžiu sekti nežada, medicinos profesorius Paulas Hunteris pabrėžė, kad skrydžių draudimai dažniausiai nepadeda sustabdyti protrūkio.
„Neaišku, ką nori pasiekti JAV šiuo draudimu. Daug mokslininkų nuo pat epidemijos pradžios kalba, kad tokie draudimai neleidžia užkirsti kelio epidemijoms – geriausiu atveju efektas trumpalaikis.
Tyrimai jau parodė, kad draudimai keliauti Kinijoje viruso plitimą sulėtino tik 3-5 dienomis. Be to, kažin ar infekcijų skaičių JAV sumažins draudimas skristi į Europą ir iš jos tokiu metu, kai Amerikoje jau įsibėgėjo užsikrėtimų pačioje šalyje protrūkis“, – teigė P.Hunteris.
Europos Parlamente dirbantis buvęs Rumunijos premjeras Dacianas Ciolosas pridūrė: „Virusai nemato sienų ar tautybių. Nacionalizmas ir kaltinimai – joks priešnuodis. Tai yra pasaulinė krizė, kuriai išspręsti reikia pasaulinio solidarumo.“
CNN teigimu, Europos šalių JAV pareigūnai apie skelbiamą draudimą skristi iš anksto neinformavo, o „The New York Times“ prideda, kad amerikiečių šioje krizėje negalima vadinti dirigentais, rodančiais pavyzdį pasauliui.
Tyrimai jau parodė, kad draudimai keliauti Kinijoje viruso plitimą sulėtino tik 3-5 dienomis.
ES ketvirtadienį dar griežtai sukritikavo naują JAV kelionių draudimą, kurį pavadino „vienašališku, priimtu be konsultacijų“.
Negana to, JAV valstybės sekretorius Mike'as Pompeo vis kalba apie „Uhano virusą“, taip, beje, demonizuodamas Kiniją, kuri, skirtingai nei Amerika, ne draudžia skrydžius, o jau siunčia medikus ir medikamentus į Europoje labiausiai kenčiančią Italiją.
Ekonomika ar viruso stabdymas?
Tiesa, atvejų, kai mokslininkų rekomendacijos ignoruojamos ir tiesiog raginama privengti konkrečių šalių piliečių, yra visur.
Proga rinkti taškus naudojasi Kinijos, Irano, dešiniųjų populistų vyriausybės Europoje. Protrūkiu ir visuomenių nerimu pasinaudojo konsoliduoti valdžią panorę Rusijos ir Saudo Arabijos lyderiai – atitinkamai Vladimiras Putinas ir karališkasis princas Mohammedas bin Salmanas.
Aišku, kaltinti D.Trumpą ir kitus populistus, badyti pirštais visą pasaulio lyderių kolektyvą – pernelyg paprasta. Didelė problemos dalis – naujojo viruso neapčiuopiamumas.
Įvairiose šalyse į protrūkį reaguojama labai skirtingai – juolab kad bendrų standartų, ką ir kaip dažnai tikrinti, ką drausti, ką ir kuriam laikui siųsti į karantiną, nėra.
Įrankiai, kuriais valstybės yra kovojusios su ankstesnėmis krizėmis, prieš naująją infekciją dažnai bejėgiai.
Vis dar tiksliai neaišku, kaip dažniausiai užsikrečiama virusu, be to, jis keliauja žaibišku greičiu. Tad nenuostabu, kad įvairiose šalyse į protrūkį reaguojama labai skirtingai – juolab kad bendrų standartų, ką ir kaip dažnai tikrinti, ką drausti, ką ir kuriam laikui siųsti į karantiną, nėra.
Tai, beje, tik didina žmonėms nerimą ir skatina juos dar labiau nepasitikėti politikais – ypač valstybėse, kurių politinė sistema ir taip nėra pernelyg stipri.
Smūgiai pasaulinei ekonomikai – uždaromos „iPhones“ gamyklos Kinijoje, tuščios gondolos Venecijoje, be darbo plūduriuojantys kruiziniai laivai ir stūksantys viešbučiai, degalus deginantys lėktuvai – yra absoliučiai naujas fenomenas.
„Šios krizės prigimtis visiškai kitokia nei nuosmukio 2008-aisiais – tada naudoti įrankiai nėra tokie efektyvūs. Įprastos taisyklės čia negaliotų, net jei JAV imtųsi lyderystės“, – pripažino Užsienio ryšių tarybos, tyrimų centro, prezidentas Richardas Haasas.
Pirmiausia reikėtų pasistengti sustabdyti viruso plitimą ir tik tada galvoti apie fiskalinio stimulo programas.
Pavyzdžiui, Jungtinę Karalystę ekonomistai pagyrė, kai Londonas paskelbė apie finansinę pagalbą ligoninėms ir į ligos patalą paguldytiems darbuotojams.
Bet akcijų biržos indeksas Londone vis tiek smarkiai krito, nors ir ne taip, kaip Volstrite, kur investuotojai abejingai sureagavo į JAV iždo sekretoriaus Steveno Mnuchino pasiūlymą leisti amerikiečiams atidėti pajamų mokesčių mokėjimą.
Kita D.Trumpo administracijos idėja – mokesčio nuo darbo užmokesčio sumažinimas. Bet tam priešinasi Atstovų Rūmuose daugumą sudarantys demokratai, norintys verčiau kuo skubiau skirti finansinę pagalbą ligoniams ir apskritai visiems, kuriuos liečia ši epidemija.
R.Haasas supranta, kodėl valstybės nori kuo skubiau apriboti smūgius ekonomikai – juk rinkose šeimininkauja visiška sumaištis. Visgi jis mano, kad pirmiausia reikėtų pasistengti sustabdyti viruso plitimą ir tik tada galvoti apie fiskalinio stimulo programas.
Pyksta dėl nepilnos informacijos
Bet problema ta, kad – be kelių išimčių – šalių pastangos suvaldyti pandemiją bevaisės. Tarkime, JAV tikrinimų mažai, taip pat trūksta jiems reikalingos įrangos.
Tad pareigūnai net dabar, praėjus kelioms savaitėms nuo pirmųjų užsikrėtimų, tiksliai nežino padėties šalyje – D.Trumpas, kaip jau minėta, apskritai kaltina Europą.
Itin sudėtinga situacija – Italijoje. Bet čia tarpusavyje pliekiasi politikai ir medicinos specialistai – manoma, kad pareigūnai Lombardijos regione tikrina per daug žmonių, o tai esą dirbtinai pučia infekuotųjų skaičių ir didina paniką.
Kembridžo universiteto virologijos specialistas Chrisas Smithas sako, kad beveik neįmanoma palyginti net užsikrėtimų skaičiaus vienoje ir kitoje šalyje – tikrinimai vyksta skirtingai, kitokie ir diagnozavimo kriterijai.
Radikaliausias pavyzdys – iš Kinijos. Čia infekcijų smarkiai padaugėjo, kai imta fiksuoti užsikrėtimus remiantis žmonių rodomais simptomais, o ne laboratorinių tyrimų rezultatais. Pastarieji skirtingose valstybėse irgi gali būti vertinami nevienodai.
„Skirtingos šalys elgiasi skirtingai, – pažymėjo Ch.Smithas. – Juk čia ne obuolius su obuoliais lyginame.“
Problemą gilina populistai. ES lyderiai antradienio vakarą susitarė įsteigti 25 mlrd. eurų dydžio investicinį fondą.
Tačiau dėl nesutarimų nebus dalinamasi apsauginėmis kaukėmis ar respiratoriais, nes sveikatos apsauga – nacionalinių vyriausybių atsakomybė. Vokietija, Čekija ir kitos šalys jau riboja tokios įrangos eksportą.
Kas dėl Vokietijos, A.Merkel įspėjimas, esą užsikrėsti naujuoju virusu gali net 70 proc. šalies gyventojų, buvo pagirtinas ir atviras pripažinimas, kad krizė iš tikrųjų labai rimta.
„Darysime viską, ką reikės. Kiekvieną dieną neklausime, kas bus su mūsų deficitu“, – teigė A.Merkel, taip akivaizdžiai įgeldama D.Trumpui.
Vis dėlto ir ji turėjo nusileisti kraštutinių dešiniųjų spaudimui ir atmesti Italijos prašymą atsiųsti medicininės įrangos – Romai galiausiai padėjo Pekinas, atskraidinsiantis 2 mln. veido kaukių ir 100 tūkst. respiratorių.
Savo ruožtu Jungtinėje Karalystėje jau baiminamasi, ar šalis po „Brexit“ galės apsirūpinti kuriama vakcina ir ar už ją nereikės mokėti daugiau nei ES valstybėms. B.Johnsono vyriausybė taip pat sulaukia kritikos dėl sunkumų informuojant visuomenę apie koronaviruso protrūkį.
Pavyzdžiui, Britanija tik neseniai ėmė skelbti smulkesnę informaciją apie tai, kur šalyje užsikrečiama virusu.
Kritikai norėtų, kad būtų elgiamasi taip, kaip, tarkime, Honkonge. Ten apie pacientus skelbiamas visas pluoštas duomenų – kas užsikrėtė, kas susirgo, kur ir kaip pasigautas virusas.