Per pirmą Rumunijos pirmininkavimo pusmetį įvyks keli svarbūs įvykiai, įskaitant „Brexit“, Europos Parlamento rinkimus, per kuriuos euroskeptikai sieks didinti savo įtaką, ir ginčai dėl kito biudžeto.
Tarp 2007 metais įstojusios Rumunijos, vienos iš labiausiai proeuropietiškų bloko narių, ir Briuselio tebetvyranti įtampa gali dar labiau viską komplikuoti.
Rumunijos kairiojo sparno vyriausybė neseniai griebėsi tam tikros nacionalistinės retorikos, kurią suformulavo šalia esančios Vengrija ir Lenkija.
Šios trys šalys įsivėlė į ginčus su ES dėl prieštaringai vertinamų reformų, kurios, pasak kritikų, pakerta teisinę valstybę.
Įtakingiausiu Rumunijos žmogumi laikomas valdančiosios Socialdemokratų partijos (PSD) lyderis Liviu Dragnea pareiškė, kad ES yra „neteisinga“, o Briuselis siekia atimti iš Bukarešto „teisę turėti savo nuomonę“.
Oportunistinis, ne ideologinis
Viena pagrindinių priežasčių, nulėmusių Bukarešto ir Briuselio santykių atšalimą, yra PSD planuojamas Rumunijos teismų sistemos pertvarkymas, kuriuo, pasak vyriausybės, siekiama pažaboti teisėjų „piktnaudžiavimą“.
Tačiau Europos Komisija ragino atsisakyti šių reformų, nurodydama, kad jos kenkia kovai su korupcija vienoje labiausiai į kyšininkavimą linkusių bloko narių.
Europos pareigūnai „jaučia, galbūt pateisinamai, kad šios reformos naudingos Dragnea“, sakė politologas Andrei Taranu.
Vyriausybė pasiūlė kriminalinę amnestiją politikams, įskaitant L.Dragnea, kuris yra lygtinai nuteistas už sukčiavimą per rinkimus 2016 metais ir kurio atžvilgiu vyksta tyrimas dviejose kitose kriminalinėse bylose.
Atsižvelgiant į šį kontekstą, L.Dragnea perėjimas prie populistiškesnio ar net nacionalistinio tono galėtų būti labiau oportunistinis, o ne ideologinis, mano A.Taranu.
„Jis kopijuoja nepakančią Vengrijos premjero Viktoro Orbano retoriką nesuprasdamas su tuo susijusių koncepcijų“, – teigė A.Taranu.
Tačiau nėra požymių, kad vyriausybė sustabdys savo planus šaliai pirmininkaujant ES.
Įsakas dėl amnestijos turėtų būti paskelbtas netrukus, o vienas šaltinis Europoje perspėjo, kad tuo būtų peržengta riba.
Jei toks įsakas bus paskelbtas, Rumunijos dėmesys bus atitrauktas nuo bendrų Europos problemų – šalis turės eikvoti energiją gindamasi savo partnerių akivaizdoje, sakė tas pats šaltinis. Jis pridūrė, kad šaliai „jau trūksta patikimumo“.
Dar daugiau, Rumunijai gali būti sunku kalbėti vienu balsu, kivirčijantis Vioricos Dancila – trečios PSD premjerės nuo 2016 metų – vyriausybei ir centro dešinės prezidentui Klausui Iohannisui.
Tvirtų proeuropietiškų pažiūrų K.Iohannisas, kuris dažnai konfliktuodavo su vyriausybe, atstovauja Rumunijai Europos Vadovų Taryboje.
Susiskaldžiusi visuomenė
PSD 2016 metais užtikrintai laimėjo rinkimus, bet savo bandymu švelninti kovos su korupcija įstatymus greit išprovokavo didžiausią po komunizmo žlugimo protestų bangą.
Demonstracijos sostinėje Bukarešte tęsėsi, bet PSD vis dar tvirtai remia neturtingesnės, labiau kaimiškos šalies dalys, gavusios naudos neseniai padidinus atlyginimus ir pašalpas.
Politologas Radu Alexandru Rumunijos visuomenę vadina „labai poliarizuota ir susiskaldžiusia“.
Be to, kad yra tarp skurdžiausių ES šalių, Rumunija kenčia nuo didžiulės nelygybės.
Narystė ES atnešė apčiuopiamos naudos skurdesniems šalies rajonams. Rumunija gavo 32 mlrd. eurų iš ES sanglaudos fondo, kurių dalis atiteko vandentiekio įvedimui 40 proc. kaimo būstų. Po komunizmo žlugimo 1989 metais vandentiekį turėjo tik 1 proc. kaimo būstų.
Tačiau, kaip pažymi sociologas Iulianas Stanescu iš tyrimų instituto ICCV, „narystė ES negali išspręsti visko“.
Nepaisant buvimo bloke nešamos naudos ir didelio ekonomikos augimo Rumunija ir toliau kenčia įsisenėjusias problemas, įskaitant emigraciją.
„Aplink matau tik liūdnus žmones ir moksleivius, norinčius išvažiuoti“, – sakė 60 metų elektrikas Gica Bobe iš Turnu Megurelės miesto neturtingame Pietų Rumunijos regione.