Antradienį D.Trumpas jaunesnysis televizijos kanalui „Fox News“ sakė nepasakojęs savo tėvui apie susitikimą su N.Veselnickaja, nes per jį negavo jokios kompromituojančios informacijos apie H.Clinton.
„Tai buvo visiškas menkniekis. Nebuvo apie ką pasakoti“, – „Fox News“ vedėjui Seanui Hannity sakė prezidento sūnus.
Tačiau panašu, kad D.Trumpas jaunesnysis visgi pripažino suklydęs.
„Žvelgiant atgal, turbūt turėjau elgtis kiek kitaip, – sakė jis. – Man tai buvo informacijos apie priešininko stovyklą rinkimas. Žinote, maniau, kad jie turi konkrečių įrodymų patvirtinti visiems gandams, kuriuos girdėjau.“
Nepaisant D.Trumpo jaunesniojo neigimo, N.Veselnickajos reputacija kelia dar didesnių įtarimų, kad D.Trumpui rinkimuose nugalėti padėjo Rusijos vyriausybė.
Kovoja su sankcijomis
Antradienį „The Washington Post“ pasidalinta nuotrauka – iškalbinga: Natalija Veselnickaja JAV Atstovų rūmų užsienio reikalų komiteto posėdyje, kuriame liudytojai kalba apie JAV Rusijai skirtas sankcijas ir JAV-Rusijos santykius apskritai, sėdi pirmoje eilėje.
Vienas iš posėdyje dalyvavusių liudytojų – buvęs JAV ambasadorius Rusijoje Michaelas McFaulas, sakęs, kad daug rusų „slapta mano, jog dabartinė V.Putino konfrontacija su Vakarais yra nenaudinga jų interesams“.
Šis posėdis vyko keletą dienų po to, kai N.Veselnickaja susitiko su D.Trumpu jaunesniuoju, Jaredu Kushneriu ir Paulu Manafortu.
Dieną prieš posėdį rusų teisininkė lankėsi Vašingtono muziejuje „Newseum“, kuriame buvo rodomas filmas, kritikuojantis JAV skirtas sankcijas. Vėliau N.Veselnickaja grįžo į Rusiją, kur augina keturis vaikus. Apie teisininkę niekas nebekalbėjo iki šio sekmadienio.
Antradienį pakalbinta „The Washington Post“ ji buvo įtūžusi dėl netikėto išgarsėjimo. Teisininkė teigė, kad Magnickio aktas nėra teisingas, o jos susitikimas su D.Trumpu jaunesniuoju nėra susijęs su Rusijos vyriausybe.
„Kremlius nedavė man jokios užduoties. Nebuvo jokių įsakymų iš vyriausybės“, – sakė N.Veselnickaja.
Aktorė, o ne teisininkė
42 metų N.Veselnickaja yra itin patyrusi Rusijos politikoje ir teisėje. Savo teisininkės karjerą ji pradėjo 1998-aisiais, trejus metus dirbo Maskvos regiono prokuroro biure, kur, kaip pati teigia, tikrino įstatymų leidėjų priimtų „teisės aktų teisėtumą“.
Vėliau N.Veselnickaja įsteigė įmonę „Kamerton Consulting“, besispecializuojančią korporacijų ir nuosavybės ginčuose.
Teisininkė teigia laimėjusi daugiau nei 300 bylų ir atstovaujanti „aukoms kriminalinėse bylose, įskaitant ekonominius nusikaltimus“.
Jos teigimu, firmos klientai yra „didelės, valstybei priklausančios ir privačios įmonės, taip pat klientai iš nekilnojamojo turto ir bankų sektoriaus“.
Teisininkė sako laimėjusi daugiau nei 300 bylų ir atstovaujanti „aukoms kriminalinėse bylose, įskaitant ekonominius nusikaltimus“.
Tiesa, vienas su ja teisme susidūręs advokatas, dėl savo šeimos saugumo panoręs likti anonimu, „The New York Times“ N.Veselnickajos techniką apibūdino kaip „20 proc. teisės ir 80 proc. vaidybos“. Advokato teigimu, ji daug gestikuliuoja rankomis, apie aukų kančias kalba emocingais terminais.
Kiti Maskvos teisės bendruomenės atstovai pavadino N.Veselnickają „patikimu savu žmogumi“, kuriam galima patikėti vyriausybei svarbias bylas.
N.Veselnickają į Niujorką atvedė darbo reikalai. Ji atvyko 2016-aisiais, rinkimų kampanijai įsibėgėjus. Tuomet D.Trumpas jau buvo paskelbtas respublikonų kandidatu, tačiau labai atsiliko nuo demokratams atstovaujančios H.Clinton.
Niujorke N.Veselnickaja atstovavo įmonei „Prevezon Holdings“, kuriai buvo pateikti kaltinimai pinigų plovimu. Tuo pat metu teisininkė ėmėsi kovoti prieš Kongreso Rusijai skirtas sankcijas dėl žmogaus teisių pažeidimo.
Ryšys su S.Magnickio byla
JAV Rusijai skirtos sankcijos susijusios su rusų teisininko Sergejaus Magnickio mirtimi. S.Magnickis dirbo amerikiečių verslininkui Williamui Browderiui, kuriam priklauso kompanija „Hermitage Capital Management“.
Vienu metu įmonė buvo viena didžiausių investuotojų Rusijoje, tačiau W.Browderis pradėjo kritiškai žvelgti į V.Putino valdymo metu klestinčią korupciją ir reikalavo reformų. 2005-aisiais jam buvo uždrausta atvykti į Rusiją todėl, kad jis neva kėlė grėsmę nacionaliniam saugumui.
W.Browderio teigimu, po dvejų metų jo įmonės biuruose buvo vykdoma krata, pavogti dokumentai, o „Hermitage Capital Management“ priklausančios kompanijos buvo neteisėtai nusavintos. Korumpuotų pareigūnų grupė iš W.Browderio pavogė 230 mln. dolerių (200 mln. eurų).
Tuomet W.Browderis pasamdė S.Magnickį, nustačiusį sukčiavimą ir liudijusį prieš rusų pareigūnus.
S.Magnickis buvo suimtas, po metų jis kalėjime rastas negyvas. Rusų pareigūnai teigė esą teisininką pražudė širdies smūgis, tačiau S.Magnickio šeimos nariai tvirtina, kad ant jo kūno buvo sužeidimų, likusių nuo žiauraus mušimo.
W.Browderis, dabar turintis Jungtinės Karalystės pilietybę, apkaltino Rusijos pareigūnus dėl S.Magnickio mirties. Verslininkas dėjo dideles pastangas, kad JAV skirtų sankcijas Rusijai. Kongresas 2012-aisiais sankcijas patvirtino pasirašydamas Magnickio aktą.
Magnickio aktas taip įsiutino V.Putiną, kad jis uždraudė amerikiečiams įsivaikinti rusų vaikus.
Jau įsigaliojus Magnickio aktui, JAV pareigūnai apkaltino „Prevezon Holdings“ tuo, kad kompanija už išplautus pinigus pirko nekilnojamąjį turtą. Siekdamas apsiginti, savininkas Denisas Kacivas pasisamdė teisininkus iš JAV ir į pagalbą pasikvietė N.Veselnickają.
Tiesa, N.Veselnickaja Kacivų šeimai dirbo dar prieš pateikiant kaltinimus pinigų plovimu. D.Kacivo tėvas, Piotras Kacivas, daugiau nei dešimtmetį ėjo Maskvos regiono transporto ministro pareigas.
Birželio susitikimas
Nėra žinoma, ką tiksliai N.Veselnickaja sakė maždaug 30 minučių trukusiame susitikime, kurį suorganizavo žurnalistas Robas Goldstone'as. Kaip įrodo vakar paviešinti elektroniniai laiškai, jis D.Trumpui jaunesniajam siūlė susitikti „su Rusijos vyriausybės teisininke, galinčia suteikti H.Clinton ir jos sandėrius su Rusija kompromituojančios informacijos„.
D.Trumpas jaunesnysis atsakė, kad jam tai „labai patiktų“.
D.Trumpo jaunesniojo teigimu, didžiąją dalį susitikimo laiko N.Veselnickaja puolė JAV skirtas sankcijas Rusijai ir neatskleidė jokios H.Clinton kompromituojančios informacijos.
N.Veselnickaja: „Niekada neturėjau jokios informacijos apie Hillary Clinton, kuri būtų galėjusi jai pakenkti.“
Pati N.Veselnickaja taip pat neigė jai metamus kaltinimus.
„Niekada neturėjau jokios informacijos apie Hillary Clinton, kuri būtų galėjusi jai pakenkti“, – sakė teisininkė liepos 11 dieną portale „NBC News“ publikuotame interviu. Ji tikino nežinanti, kodėl D.Trumpas jaunesnysis, J.Kushneris ir P.Manafortas nusprendė, kad ji turi H.Clinton kompromituojančios medžiagos.
Posėdyje ir filmo peržiūroje dalyvavusi N.Veselnickaja sako nemokanti skaityti ir rašyti anglų kalba, todėl į susitikimą su Donaldu Trumpu jaunesniuoju ji atsivedė vertėją.
V.Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas žurnalistams teigė niekada apie teisininkę negirdėjęs. Paklaustas apie galimus ryšius tarp N.Veselnickajos ir užsienio reikalų ministrės Marijos Zacharovos, D.Peskovas tikino, kad jos nėra susijusios.
„Galima išdavystė“
H.Clinton pasirinktas kandidatas į viceprezidentus senatorius Timas Kaine'as antradienį sakė, kad šie įtarimai veda link rimtesnių kaltinimų, pavyzdžiui, dėl priesaikos sulaužymo arba „galimos valstybės išdavystės“.
„Ši padėtis turėjo skambinti pavojaus varpais, bet panašu, kad vietoj to jiems nutįso seilės“, – atskirame interviu televizijai MSNBC sakė T.Kaine'as.
Demokratų senatorius Ronas Wydenas kalbėjo dar griežčiau: anot jo, prezidento sūnaus elektroniniai laiškai „nebepalieka abejonių, ar (D.Trumpo) kampanija siekė neteisėtai bendrininkauti su priešiška užsienio jėga, kad būtų ardoma Amerikos demokratija“,
„Kyla klausimas, kiek viskas buvo tarpusavyje derinama“, – pridėjo R.Wydenas.
L.Grahamas: „Savaime problemiška, kad jis atvyko į tokį susitikimą. Elektroniniai laiškai irgi yra problema.“
Atrodo, kad viceprezidento Mike’o Pence’o biuras stengėsi atsiriboti nuo šio skandalo ir paskelbė, kad jam nieko nebuvo žinoma apie minėtą susitikimą.
Visgi kai kurie respublikonai įspėja, kad šis D.Trumpo jaunesniojo kontaktas kelia susirūpinimą.
„Savaime problemiška, kad jis atvyko į tokį susitikimą. Elektroniniai laiškai irgi yra problema“, – sakė Senato respublikonas Lindsey Grahamas.
Antradienį Baltieji rūmai nesutiko atsakyti į klausimus apie prezidento sūnų ir žurnalistams nurodė kreiptis į jo teisininką.
Uždarumo įspūdį stiprina ir tai, kad trečiadienį, trečią dieną iš eilės, prezidentas nerengė jokių viešų susitikim
