Šie Sovietų Sąjungoje suprojektuoti orlaiviai yra naujausia siunta, pristatyta stiprėjant dvišaliams ryšiams, užmegztiems po 2020 metų rugpjūtį Sachelio valstybėje įvykdyto perversmo.
Savo kalboje gynybos ministras Sadio Camara gyrė Malio „abipusiai naudingą partnerystę su Rusijos Federacija“.
Pasak ministro, nauji orlaiviai „sustiprina mūsų žvalgybos ir puolimo pajėgumus“.
„Šiandienos ceremonija yra istorinė tiek savo pobūdžiu, tiek kokybe, tiek perduodamų daiktų apimtimi“, – kalbėjo S. Camara.
„Mes tik parodome dalį [perduotos rusiškos ginkluotės], likusi dalis, žinoma, naudojama per operacijas, kol vyksta šios ceremonijos“, – pridūrė jis.
Malio režimas sustiprina savo spaudžiamą kariuomenę rusų sukarintomis pajėgomis, kurias Bamakas vadina kariniais instruktoriais, o Vakarų šalys – samdiniais.
Jų dislokavimas buvo svarbus veiksnys, paskatinęs Prancūziją, buvusią Malio kolonijinę valdytoją ir tradicinę sąjungininkę, išvesti savo karines pajėgas iš šalies. Išvedimo procesas turėtų būti baigtas artimiausiomis savaitėmis.
Balandį buvo atskleista, kad Maskva perdavė Maliui du sraigtasparnius Mi-24P ir stebėjimo radarų, o kovą buvo pranešta apie dviejų sraigtasparnių ir mobiliųjų radiolokacinių sistemų perdavimą.
Pasak specializuoto naujienlaiškio „Africa Intelligence“, šie sraigtasparniai buvo puolamieji orlaiviai Mi-35P, eksportuojama Mi-24P versija.
Keturi sraigtasparniai Mi-171, naudojami kariams gabenti, buvo pristatyti praėjusių metų spalį.
Išsamesnės informacijos apie sąlygas, kuriomis Bamakas įgijo ginkluotę, nebuvo paskelbta.
Malį, vieną skurdžiausių pasaulio valstybių, drasko 2012 metais šalies šiaurėje prasidėjęs džihadistų puolimas.
Išpuoliai vėliau išplito į Malio centrinę ir pietinę dalį, taip pat į Nigerį ir Burkina Fasą. Regione žuvo tūkstančiai žmonių, o dar daugiau kaip 2 mln. paliko savo namus.
