Irano tyrėja Ariane Tabatabai iš tyrimo centro „RAND Corporation“ tviteryje rašė, kad Irano režimas „pats sau kasasi gilesnę duobę“.
„Praėjo tik du 2020-ųjų mėnesiai, per kuriuos Iranas sugebėjo visu gražumu pademonstruoti savo nekompetentingumą ir nesėkmingai bandyti jį nuslėpti dviem atvejais: numušant keleivinį lėktuvą ir taip pražudant daugiau nei 150 žmonių, ir dėl koronaviruso. Su kiekvienu epizodu režimas sau kasasi gilesnę duobę“, – rašė A.Tabatabai.
Kas užsikrėtė?
„The New York Times“ rašo, kad Irane COVID-19 užsikrėtė jau septyni pareigūnai. Tarp jų – viceprezidentė moterų klausimais Masoumeh Ebteka, kuri, kaip pastebi laikraštis, kabineto susirinkimuose sėdi vos kelios kėdės nuo prezidento Hassano Rouhani.
Koronaviruso neišvengė ir sveikatos apsaugos viceministras Irajas Harirchi, vadovavęs pastangoms suvaldyti Irane plintantį COVID-19, taip pat du parlamentarai.
Vietos žiniasklaida praneša, kad virusas pražudė 81 metų valstybinio medicinos universiteto direktorių, žinomą dvasininką ir buvusį ambasadorių Vatikanui Hadi Khosroshahi.
Mirė ir nacionalinės moterų futbolo rinktinės žaidėja Elham Sheikhi. Reaguodama į jos mirtį, teisėja Aso Javaheri socialiniame tinkle rašė: „Vienas iš pareigūnų į mano prašymą atšaukti rungtynes atsakė arogantiškai išjuokdamas: Kas su tavimi negerai? Kodėl apie rimtą ligą kalbi taip rimtai?“
Savo ruožtu Azijos futbolo konfederacija (AFC) atšaukė visas futbolo varžybas, kuriose turėjo žaisti keturios Irano komandos.
Oficialiais duomenimis, Irane nustatyti 388 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, COVID-19 pražudė 34 žmones. Vadinasi, mirtingumas šalyje siekia 11,4 proc. Tuo tarpu Kinijoje, iš kurios kilo virusas, mirtingumas – 3,5 proc. „NBC News“ rašo, kad tai kelia abejonių dėl skaidrumo.
Keturi gydytojai Irane, iš kurių du dirba ligoninėse, kuriose nuo koronaviruso gydomi pacientai, „NBC News“ sakė, kad tikrasis užsikrėtusiųjų skaičius yra gerokai didesnis, nei praneša pareigūnai.
Koks buvo Irano režimo atsakas?
Iš pradžių Irano režimas tikino, kad koronaviruso rizika yra suvaldyta, o jo mastą išpučia priešai, norėdami pasėti paniką.
I.Harirchi dar pirmadienį tikino, kad, nepaisant protrūkio, Irane neplanuojama karantinuoti miestų, įskaitant šventą šiitams miestą Komą. Jame buvo diagnozuotas pirmasis užsikrėtimo atvejis Irane.
„Nesutinkame karantinuoti Komo: karantinavimo praktika buvo pasitelkiama prieš Pirmąjį pasaulinį karą marui ir cholerai, Kinijos (pareigūnai) taip pat nėra patenkinti jų šalyje įvestų karantinu“, – prieš paskelbiant apie jo susirgimą kalbėjo I.Harirchi.
Vienai šventyklai Kome vadovaujantis Mohammadas Saeedis ne tik priešinosi karantinui, bet ir ragino atvykti, vadindamas šventovę „gijimo vieta“.
Medicinos mokslų universiteto Kome vadovas Mohammadas Reza Irano valstybinei televizijai sakė, kad Sveikatos apsaugos ministerija neleido paviešinti statistikos, susijusios su COVID-19 protrūkiu mieste.
Pirmadienį įstatymų leidėjas iš Komo Ahmadas Amirabadi Farahani pusiau oficialiai naujienų agentūrai ILNA sakė, kad vien šiame mieste virusas pražudė 50 žmonių.
Galiausiai imtasi saugumo priemonių: Teherane ir dar 22 miestuose buvo atšauktos penktadienio pamaldos, mokykloms ir universitetams įsakyta užsidaryti iki kovo 21 dienos.
Pasak Kultūros ministerijos, visi ateinančią savaitę atšaukiami visi kultūriniai ir sporto renginiai.
Pareigūnai skelbė, kad iš Kinijos į šalį bus atgabenta 20 tūkst. koronaviruso testavimo rinkinių, mėginius dėl COVID-19 tiriančių laboratorijų skaičius išaugo nuo dviejų iki septynių. Iki kitos savaitės pabaigos tyrimai turėtų būti atliekami jau 22 laboratorijose.
Medicinos profesorius Williamas Schaffneris iš Vanderbilto universitete „NBC News“ sakė, kad neaišku, ar Iranas turi galimybę išsiaiškinti, kiek žmonių užsikrėtė. Esą tam reikėtų vykti į miestus bei kaimus ir ten atlikti patikrinimus, o ne kliautis vien tais, kurie atvyksta į dideles ligonines su stipriais simptomais.
Kodėl šalyje tvyro įtampa?
Pasak „The New York Times“, koronavirusas gali tik padidinti pasitikėjimo valdžia problemas. Visuomenėje vis dar verda pyktis dėl žiauraus susidorojimo su protestuotojais lapkritį, kai iraniečiai išėjo į gatves dėl staiga pakeltų degalų kainų.
Visuomenę supykdė ir režimo bandymai nuslėpti, kad praeitą mėnesį per klaidą netoli Teherano buvo numuštas Ukrainos keleivinis lėktuvas, kuriuo skrido 176 žmonės.
TAIP PAT SKAITYKITE: „Esame ne piliečiai, o įkaitai“: iraniečiai išėjo į gatves dėl numušto Ukrainos lėktuvo
„Vyriausybė atrodo negalinti suvokti koronaviruso protrūkio masto“, – rašoma politinės rizikos konsultacijų firmos „Eurasia Group“ išplatintame pranešime.
Pranešime rašoma, kad ajatola Ali Khamenei ir jo pavaldiniai greičiausiai nenori imtis ryžtingų žingsnių, kurie galėtų sukelti nerimą iraniečiams. Jie jaučia didžiulį spaudimą dėl JAV sankcijų, kurios praeitą mėnesį buvo dar labiau sugriežtintos.
Žurnalistas Greame'as Woodas „The Atlantic“ rašo, kad iraniečiai jaučia didžiulį stresą dėl ekonominio, politinio ir karinio spaudimo.
„Jie nepasitiki savo vyriausybe. Kasdienis nerimavimo sukeltas stresas, kas kelias minutes tikrąja to žodžio prasme, ar netyčia savęs nenužudysi pasikrapštęs nosį arba atidarydamas duris, visuomenei gali tapti nepakeliamas“, – rašo jis.
Ragina nevykti į Iraną
Užsienio reikalų ministerija (URM) rekomenduoja laikinai nevykti į Kiniją, Pietų Korėją, pietinėje Tenerifės salos (Ispanija) dalyje esantį Adeche (Adeje) miestą ir jo apylinkes.
Dėl sparčiai plintančio naujojo koronaviruso taip pat rekomenduojama laikinai nevykti į Šiaurės Italijos Lombardijos, Veneto, Pjemonto ir Emilijos-Romanijos regionus.
Visas naujienas apie koronavirusą rasite specialiame 15min polapyje.
