72 metų Olafuras Ragnaras Grimssonas, dirbantis prezidento poste nuo 1996 metų, praėjusią savaitę patvirtino, kad sieks būti vėl perrinktas ateinantį birželį.
Naujieji paviešinimai gali sukompromituoti O.R.Grimssoną, kuris principingumą pateikia kaip vieną iš savo privalumų, o penktadienį sakė naujienų televizijai CNN, kad nei jis, nei jo šeima nebus susieti su Panama Papers – milijonais vidinio naudojimo dokumentų, nutekintais iš vienos teisinių paslaugų bendrovės, registruojančios ofšorines įmones turtingų klientų vardu.
Tačiau anglų kalba rašantis tinklalapis „Reykjavik Grapevine“ pranešė, kad O.R.Grimssono žmonos Dorrit Moussaieff, turinčios Jungtinės Karalystės ir Izraelio pilietybę, šeima yra susijusi su Didžiosios Britanijos Mergelių salose įkurta bendrove „Lasca Finance Limited“.
2000–2005 metais ta bendrovė gaudavo dalį pelno iš juvelyrinių dirbinių parduotuvių tinklo „Moussaieff Jewellers“.
O.R.Grimssonas sakė, kad net jeigu tokie lėšų perkėlimas į mokesčių rojų iš tikrųjų vyko, nei jam, nei jo žmonai apie tai nebuvo žinoma.
„Nei prezidentas, nei Dorrit nieko nežinojo apie šią bendrovę ir anksčiau nebuvo apie ją nieko girdėję“, – nurodė prezidento kanceliarija, kurios informaciją citavo Islandijos naujienų portalas „Kjarninn“.
Su šią padėtį galinčiu pakomentuoti O.R.Grimssono atstovu pirmadienį susisiekti nepavyko.
Šį mėnesį šalį ištiko krizė, kai premjeras Sigurduras Davidas Gunnlaugssonas buvo priverstas atsistatydinti, kilus protestams dėl jo slaptos ofšorinės sąskaitos, kurioje buvo laikoma milijonai dolerių.
O.R.Grimssonas per tą sumaištį dėjo pastangas nuraminti padėtį ir nepatenkino vyriausybės vadovo pageidavimo nedelsiant paleisti parlamentą.
Balandžio 7-ąją prezidentas prisaikdino naują premjerą – Sigurdurą Ingi Johannssoną.
Islandijos prezidento pareigos yra daugiausiai reprezentacinės, o O.R.Grimssono galios yra ribotos. Jis gali paskelbti referendumą dėl parlamento priimto įstatymo, jeigu šalies vadovui atrodo, kad kokiu nors klausimu nuomonę turi pareikšti visa tauta.
O.R.Grimssono ankstesnes kadencijas aptemdė 2008 metų finansų krizė, nuniokojusi salos ekonomiką, kuri buvo labai priklausoma nuo bankininkystės sektoriaus.
Prezidentas inicijavo du referendumus 2010 ir 2011 metais dėl astronominių sumų, kurių pareikalavo Jungtinė Karalystė ir Nyderlandai, žlugus Islandijos taupomajai kasai „Icesave“.
