Rinkimai, prieš kuriuos buvo diskvalifikuota visa virtinė kandidatų, vyks recesijos apimtai šaliai derantis su pasaulio galybėmis dėl 2015 metų branduolinio susitarimo atgaivinimo ir siekiant sunkių JAV sankcijų atšaukimo.
Sujudimas Teherane yra minimalus, kampanijos plakatų matyti nedaug. Stebėtojai nelaukia didelių netikėtumų, o nuo socialinės ir ekonominės krizės pavargusių rinkėjų aktyvumas šalyje tikriausiai bus rekordiškai mažas.
Kandidatų skaičius trečiadienį dar labiau sumažėjo – iki penkių – pasitraukus dviem kandidatams, įskaitant vieną reformų šalininką.
Pirmiausiai apie savo pasitraukimą paskelbė 64 metų buvęs viceprezidentas Mohsenas Mehralizadeh, vienam iš vos dviejų reformų šalininkų, kuriems buvo leista dalyvauti.
Kaip rodo sociologinių tyrimų instituto ISPA duomenys, M. Mehralizadeh buvo vienintelis kandidatas, kurį palaikė mažiau kaip 1 proc. potencialių rinkėjų.
Praėjus kelioms valandoms savo kandidatūrą atsiėmė ir konservatyvių pažiūrų įstatymų leidėjas Alireza Zakani, pranešė iraniečių žiniasklaida.
Dabar tarp kandidatų lieka dar vienas veikėjas, laikomas reformų šalininku – 66 metų buvęs centrinio banko valdytojas Abdolnasseras Hemmati.
Valstybinė televizija citavo 55 metų A.Zakani repliką apie E.Raisi: „Esu įsitikinęs, kad jis yra kvalifikuotas, ir balsuosiu už jį. Tikiuosi, kad kai jis bus išrinktas, šalyje vyks fundamentalios reformos.“
Irane nėra neįprasta, kad kandidatai paskutinę minutę pasitrauktų iš kovos labiausiai tikėtino pretendento naudai. Tokiais atvejais jie vėliau dažnai gauna postus vyriausybėje.
Aukščiausia valdžia Irane, kur per 1979 metų revoliuciją buvo panaikinta monarchija, priklauso ajatolai Ali Khamenei, bet prezidentas gali daryti reikšmingą įtaką įvairiais klausimais, nuo pramonės politikos iki užsienio reikalų.
H.Rouhani prezidento poste dirbo dvi aštuonerių metų kadencijas iš eilės ir tai yra ilgiausias leistinas laikas. Svarbus jo prezidentavimo laimėjimas buvo daugiašalis susitarimas, numatęs Teherano branduolinės programos apribojimą mainais į tarptautinių sankcijų sušvelninimą.
Tačiau viltys, kad Iranas pasinaudos susitarimo privalumais, sudužo 2018-aisiais, kai tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas pasitraukė iš šio susitarimo ir vėl įvedė sankcijų Iranui. Tai paskatino Teheraną atnaujinti branduolinę veiklą, kurią jis pagal susitarimą ilgą laiką ribojo.
Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Vokietijos, Rusijos ir Irano atstovai šiuo metu derasi Vienoje, kad Jungtinės Valstijos vėl prisijungtų prie Irano branduolinio susitarimo, o pats Iranas vėl jo laikytųsi.
83 mln. gyventojų turintis Iranas, kuriam JAV neleidžia parduoti savo naftos ir prekiauti su didžiąja pasaulio dalimi, nusirito į recesiją, o H. Rouhani ir jo stovyklą ultrakonservatoriai griežtai kritikavo dėl pasitikėjimo Vakarais.
2017–2018 metų žiemą ir 2019 metų lapkritį Irane vyko antivyriausybiniai neramumai, kurie buvo griežtai nuslopinti. Tuomet kilo COVID-19 pandemija, labiausiai regione paveikusi Iraną.
