Ištrynė, atnaujino, vėl ištrynė
S.Ritteris šiomis dienomis tapo vienu labiausiai aptarinėjamų žmonių „Twitter“ įrašuose. To priežastis – vyro sugrįžimas į šį socialinį tinklą.
„Grįžau. Testas, testas, testas. Buča buvo karo nusikaltimas. Tai padarė Ukraina“, – parašė jis.
Tada dar pridėjo nuorodą į savo straipsnį pavadinimu „Buča, aplankyta dar kartą“, pagrįstą Rusijos propaganda, esą už civilių žmonių žudynes šiame mieste atsakinga ne šios šalies kariuomenė.
Taip pat skaitykite: Rusų propagandininkai pažėrė melagienų apie Bučos skerdynes: prieštarauja patys sau
Panašu, kad šis „Twitter“ algoritmų patikrinimas buvo veiksmingas, – paskyra vėl tapo neprieinama. Interneto paieškos laukelyje suvedus jos adresą @author_himself, išmetama informacija, kad paskyra suspenduota.
„Twitter“ iškart pasipylė komentarai apie bandymą paerzinti šį socialinį tinklą. „S.Ritteris parašė šitai, norėdamas pažiūrėti, ar, savininku tapus Elonui Muskui, kas nors pasikeitė. Ir buvo už tai uždraustas“, – sureagavo vienas vartotojas.
Atsirado ir nemažai tokių, kurie jį užstojo. Internautai ironizavo, esą taip laikomasi socialinio tinklo pažado ginti žodžio laisvę, ragino „išlaisvinti S.Ritterį“, minėjo cenzūrą už tai, kad „buvo nurodyta, kas iš tiesų vyko Bučoje“, aiškino, esą paskyra buvo užblokuota „už tiesios apie karą sakymą“.
„Esu tikras, kad E.Muskas tiki, jog „Twitter“ vartotojams turėtų būti leista kvestionuoti oficialų naratyvą apie karo nusikaltimus, ir nedelsdamas atkurs Scotto paskyrą“, – rašė vienas.
S.Ritterio paskyra „Twitter“ buvo užblokuota balandžio pradžioje, kai jis apkaltino Ukrainos nacionalinę policiją „nusikaltimais prieš žmogiškumą Bučoje“, o JAV prezidentą Joe Bideną – prie jų prisidėjus įvairia pagalba.
„Sveikinu, Amerika!.. Sukūrėme dar vieną prezidentą – karo nusikaltėlį!“ – rašė buvęs kariškis.
Tuomet jis irgi sulaukė kitų internautų paramos. Paskyra buvo atkurta, bet netrukus vėl pašalinta. Tai davė peno S.Ritteriui skųstis dėl cenzūros, bet nesustabdė nuo aiškinimų, esą ukrainiečiai patys žudo civilius gyventojus.
Teistas už seksualinį nusikaltimą
Buvusio JAV jūrų pėstininkų majoro, žvalgybininko biografija – dar spalvingesnė, nei atrodo iš šio pingpongo socialiniame tinkle. 1991-1998 m. jis buvo JT ginklų inspektorius Irake, bet atsistatydino protestuodamas, kai JAV ir JT esą nesugebėjo imtis veiksmų prieš Iraką, kuris atsisakė įsileisti tikrintojus į kai kurias ginklų aikšteles.
Vėliau S.Ritteris ėmė aršiai kritikuoti Vašingtono pareiškimus dėl Irako turimų masinio naikinimo ginklų, kurie tapo pretekstu 2003-aisiais įsiveržti į šią šalį.
2009 m. jis įkliuvo, kai, bendraudamas su 15-mete Emily, masturbavosi prieš vaizdo kamerą. Vyras buvo tikras, kad paauglė yra pilnametė, tik apsimetinėja, norėdama su juo paflirtuoti. Tiesa buvo dar blogesnė – Emily apsimetė tikras policininkas.
Taip pat skaitykite: Kariaujanti Ukraina iš arti: nusiteikimas džiugina, realybė baugina
S.Ritteris už tai buvo nuteistas kalėti pusšeštų metų, bet buvo paleistas lygtinai nesibaigus šiam laikui. Beje, paaiškėjo, kad į panašią istoriją jis jau buvo įsivėlęs 2001 m. ir net sulaukęs kaltinimų dėl bandymo susitikti su nepilnamete (tai irgi buvo apsimetusi policininkė).
Šis vyras negaili pagyrų rusams ir prieštarauja Vakaruose dominuojantiems naratyvams apie Ukrainos užpuolimą, užtat yra vienas iš ekspertų, kuriuos nuo pat karo Ukrainoje pradžios mėgsta cituoti Rusijos propagandinė žiniasklaida.
Jis dažnai pasirodo valstybinėje televizijoje, pavyzdžiui, „Pirmajame kanale“ ir prorusiškuose „Facebook“ puslapiuose, jo komentarais dalijasi Rusijos ambasados įvairose šalyse.
Be kita ko, buvęs kariškis aiškino, esą Mariupolis buvo užimtas per mažiau nei valandą, nes Ukrainos kariuomenė pasirodė visiškai nepajėgi jį apginti. Tai buvo melas – uostamiesčio apsiaustis, griovimas ir gyventojų žudymas truko beveik tris mėnesius.
Šiemet liepą S.Ritteris buvo įtrauktas į prorusiškų propagandininkų sąrašą, kurį sudarė Ukrainos Kovos su propaganda centras.
Pernai Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje pasirodė S.Ritterio straipsnis, kuriame jis apgailestavo dėl SSRS žlugimo. Būta net įtarimų, esą jis turėjo tam tikrų santykių su sovietais.
Šie 1988 m. per ginklų inspekciją amerikietį tariamai supažindino su Sakartvele gimusia Marina, kuri vėliau tapo jo žmona. Užsienietė buvo atsidūrusi FTB akiratyje, mat įtarta, esą ji dirba KGB.
Lietuvoje irgi turi gerbėjų
„Twitter“ nemėgstamas melagienų skleidėjas užtarėjų rado ir Lietuvoje. Vienoje „Facebook“ paskyroje pasirodė toks įrašas.
„S.Ritteris prieš kurį laiką buvo užblokuotas visuose JAV CŽA kontroliuojamuose socialiniuose tinkluose už savo nuomonę dėl karo Ukrainoje iniciatorių, užsakovų, vykdytojų, naudos gavėjų“, – aiškino jo autorius.
Tinklalapyje laisvaslaikrastis.lt paskelbtas išverstas visas minėtas S.Ritterio tekstas. Prie jo originalaus pavadinimo „Buča, aplankyta dar kartą“ buvo pridėta frazė „Šimtus ukrainiečių civilių gyventojų nužudė Ukrainos saugumo pajėgos“.
S.Ritteris šiame rašinyje atkartoja propagandos naratyvą, esą Rusijos kariai su Bučos gyventojais „elgėsi pilietiškai“, net dalijo humanitarinę pagalbą, o „valymo operaciją“ tariamai įvykdė saviškiai.
„Ukrainos saugumo pajėgos, ypač „Safari“ dalinys, kuriame dirbo neonacių „Azovo“ pulko veteranai, pasivijo dešimtis šių pabėgėlių pakeliui į šiaurę ir, kalbant ukrainiečių kalba, „išvalė“ juos, sušaudydami vietoje arba surišdami rankas už nugaros, o paskui sušaudydami Bučos alėjose ir gatvėse“, – lietuviškas tinklalapis cituoja melagienų skleidėją.
Panašiai esą buvo ir Iziume, kur taip pat buvo rasta masinių kapaviečių. Kaip žinoma, propaganda aktyviai skleidžia žinutę, esą ir vienoje, ir kitoje vietoje taikių gyventojų žūtys buvo ukrainiečių darbas arba apskritai vaidyba.
Taip pat skaitykite: Bučos scenarijus kartojasi: propaganda aiškina, kad kapavietė Iziume – vaidyba
„Nėra abejonių, kad buvo aukų, kurių kūnai buvo palaidoti Bučoje. Tačiau jas nužudė ne rusai. Juos nužudė ukrainiečiai“, – aiškina S.Ritter.
Melagienos vijo viena kitą
Kaip žinoma, balandžio pradžioje netoli Kijevo esančioje Bučoje, pasitraukus vasario 27-ąją miestą okupavusiems Rusijos kariams, buvo rasti šimtai nužudytų vietos gyventojų kūnų.
Nuo to laiko iki šiol internete dalijamasi įvairiais „įrodymais“, kad žudynių vaizdai yra netikri.
Taip pat skaitykite: Rusija skelbia melagienas apie vaizdus iš Bučos: klaidingai teigia, kad žuvusysis judina ranką
Iš pradžių aiškinę, kad vaizdo įrašuose matyti, esą mirusieji juda, vėliau sąmokslo teorijų platintojai ėmė tikinti, esą Ukrainos kariai taip stumdo palaikus, ruošdami Bučos žudynių „sceną“ filmavimui.
Ir viena, ir kita istorija yra melas. Portalas 15min paneigė melagingą informaciją, esą kūnai, kurių Bučos gatvėje gulėjo ne vienas, judina rankas, todėl negali būti žuvusių žmonių. Taip pat – kad buvo nufilmuotas pasiruošimas „vaidinti“ scenas su nužudytaisiais.
AP kalbintas Bučos gyventojas papasakojo, kaip Rusijos kariai nesirinkdami šaudė žmones, – tai prieštarauja socialiniuose tinkluose platinamiems teiginiams, esą žudynės buvo suvaidintos.
Taip pat skaitykite: Kariai žuvusius Bučos gyventojus tempė ne ruošdami filmavimui, o ieškodami minų
Iki šiol suskaičiuota, kad Bučoje dėl okupantų veiksmų žuvo ar mirė mažiausiai 458 žmonės, įskaitant 9 vaikus. Tiek kūnų buvo rasta mieste, pasitraukus Rusijos kariams.
Taip pat skaitykite: Kraupių Bučos skerdynių liudijimai: nuolat girdėjosi, kaip šaudomi žmonės
419 iš mirusiųjų, sprendžiant iš rastų palaikų, buvo nužudyti – sušaudyti, nukankinti, mirtinai sumušti. Likusieji mirė natūralia mirtimi, bet greičiausiai dėl priežasčių, susijusių su okupacija, pavyzdžiui, dėl maisto ar reikalingų vaistų trūkumo.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
