Su Rusija siejamas bandymas nunuodyti: ar šįsyk bus duotas deramas atsakas?

Dėl kovo pradžioje įvykdyto dvigubo agento S.Skripalio ir jo dukros apnuodijimo britų ir visos Europos akys nukrypo į Maskvą. Jungtinė Karalystė (JK), reaguodama į su Rusija siejamą pasikėsinimą, iš šalies išsiuntė 23 Rusijos diplomatus, užsiminė apie sankcijas su Kremliumi susijusiems asmenims, kurie per korupcines schemas įgijo turto JK.

ES užsienio reikalų ministrai pirmadienį griežtai pasmerkė buvusio dvigubo rusų šnipo apnuodijimą nervus paralyžiuojančia medžiaga ir pabrėžė, kad itin rimtai vertina Londono pareiškimą, jog Maskva yra kaltintina dėl šios atakos.

Kas laukia Rusijos? Tik „griežtas pasmerkimas“ ar deramas atsakas į jos nusikalstamą veiklą?

Bausmės nesulaukė

S.Skripalio apnuodijimas priminė prieš 12 metų įvykusį buvusio KGB agento ir Kremliaus kritiko Aleksandro Litvinenkos nunuodijimą. Vyras mirė 2006 metų lapkričio pabaigoje, praėjus kelioms savaitėms po to, kai viename Londono viešbučių išgėrė arbatos, į kurią buvo įpilta radioaktyvaus polonio izotopo Po-210. Londonas dėl jo mirties tuomet apkaltino Maskvą.

Po Rusijos įvykdyto MH17 lėktuvo numušimo A.Litvinenkos istorija vėl buvo prisiminta. „MH17 krizė padėjo iš naujo atversti buvusio KGB agento nunuodijimo bylą“, – tuomet rašė „The Washington Post“ ir kita pasaulinė spauda, tačiau A.Litvinenkos nunuodijimu apkaltinti asmenys bausmės taip ir nesulaukė.

Paklaustas, ar ir pastarajam nusikaltimui lemta likti be deramo atsako, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) prof. T.Janeliūnas sako, kad A.Litvinenkos ir S.Skripalio atvejai skiriasi.

„Matėme, kad britų reakcija buvo gana greita ir skambėjo ryžtingai. Sankcijos tikrai gali būti sustiprintos, tiesiog kai kuriems sprendimams parengti reikia gerokai daugiau laiko, ypač jei tai susiję su finansinių instrumentų apribojimu, sąskaitų įšaldymu ar prekybinių sankcijų įvedimu. Tokie dalykai gali būti ir, manau, yra svarstomi, tiesiog juos reikia parengti, jie turi pereiti visas būtinas procedūras“, – kalba politologas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Tomas Janeliūnas

Tuo metu LRT.lt kalbintas Laisvosios Europos radijo korespondentas Briuselyje R.Jozwiakas sako, kad Rusija toli gražu nesulaukia ir veikiausiai nesulauks deramo atsako į savo nusikaltimus.

„Turbūt girdėjote ES, NATO pareiškimus. Juose yra šiek tiek stiprių žodžių, tačiau tai viskas – nėra jokių konkrečių detalių apie konkrečius veiksmus. Nieko apie daugiau sankcijų, ir vargu ar jos tikėtinos. Trumpai tariant, į Rusijos veiksmus tinkamo atsako nėra.

Vienintelis dalykas, kurį galiu įsivaizduoti, yra tai, kad kai kurios valstybės galėtų išsiųsti Rusijos diplomatus iš šalies, besisolidarizuodamos su Jungtine Karalyste. Tačiau tai būtų ne vieningas ES ar NATO, o atskirų šalių veiksmas. Nemanau, kad įvykiai Solsberyje galėtų atnaujinti tyrimą ir dėl A.Litvinenkos nunuodijimo. Jei taip ir nutiktų, JK vėl prieitų prie išvados, kad yra labai tikėtina, jog Rusija prie to prisidėjo, tačiau daugiau nei stipraus pasmerkimo tikėtis nebūtų verta“, – svarsto pašnekovas.

Tačiau, T.Janeliūno manymu, jei Rusija parodytų, kad nori padėti tyrimui, tai galėtų lemti Britanijos sprendimą nesiimti griežtesnių sankcijų.

Akis užmerkia dėl finansinių interesų

R.Jozwiakas pažymi, kad jau dešimtmetį Rusija beveik visiškai nebaudžiama užsiima nusikalstama veikla.

„Panašios Vakarų reakcijos susilaukdavo įvairūs Rusijos nusikaltimai pastaruosius dešimt metų. Turiu mintyje dujų tiekimo nutraukimą ES, piktnaudžiavimą dominuojančia „Gazprom“ padėtimi Rytų ir Centrinėje Europoje, Estijos šnipų pagrobimą, jūrų ir oro erdvės pažeidimus, dezinformacijos kampanijas įvairiose šalyse, civilių žudynes Sirijoje. Sąrašas ilgas, tačiau Rusija nė karto niekaip nebuvo nubausta už minėtas piktadarystes.

Vienintelis kartas, kada ji iš tiesų sulaukė deramo atsako, buvo Krymo okupacija ir MH17 numušimas. Nepaisant to, tarp Vakarų organizacijų esama garsių balsų, prieštaraujančių sankcijoms. Kodėl taip yra? Spėju, kad atsakymas yra pinigai. Daugelis šalių mato Rusiją ir rusus kaip pinigų karvę (nuo rusų turistų paplūdimiuose iki dujų, Rusijos milijardierių nekilnojamojo turto sandėrių, investicijų į Rusijos rinką), todėl renkasi užsimerkti prieš nusikalstamą Rusijos veiklą“, – teigia R.Jozwiakas.

Dar blogiau, pasak pašnekovo, yra tai, kad šis merkantiliškas požiūris pastaruosius keletą metų yra lydimas tikro susižavėjimo tuo, kaip Vladimiras Putinas kovoja prieš liberalias vertybes.

„Spėju, kad ir pastaroji situacija dėl S.Skripalio apnuodijimo ganėtinai greitai „numirs“ ir neturės realių pasekmių Rusijos ir ES bei NATO santykiams“, – kalba pašnekovas.

Balansuoja ant teroristinės veiklos ribos

T.Janeliūnas atskleidžia, kas galėtų būti priežastimi stiprinti sankcijas Rusijai ir kas jai galėtų padėti beveik nesušlapus išlipti iš balos.

„Britai ypač akcentuoja, kad pastarasis S.Skripalio nuodijimo atvejis buvo visuomenei pavojingų medžiagų platinimas, skleidimas, o tai atitinkamai leidžia naudotis cheminio ar netgi biologinio ginklo draudimo sutartimis. Kadangi pastaruoju metu vis labiau baiminamasi teroristinių išpuolių, per kuriuos būtų naudojamas cheminis ar biologinis ginklas, šiuo atveju Rusija priartėjo prie tos ribos, kada gali būti apkaltinta teroristine veikla. Tai leidžia tikėtis pakankamai ryžtingų sankcijų ne tik prieš konkrečius vykdytojus, bet ir prieš valstybines institucijas“, – pastebi politologas.

Tačiau, T.Janeliūno manymu, jei Rusija parodytų, kad nori padėti tyrimui, tai galėtų lemti Britanijos sprendimą nesiimti griežtesnių sankcijų.

„Jei Rusijai pavyktų įrodyti, kad valstybė negalėjo duoti įsakymų saugumo tarnyboms ar karinėms struktūroms, tai galėtų lemti kaltinimus konkretiems asmenims, o ne valstybės institucijoms ar valstybei. Taip pat gali būti tiesiog nukreiptas dėmesys į kitas problemas. Kuo ilgiau sankcijos nebus įvestos, tuo mažiau entuziazmo bus tai padaryti“, – sako pašnekovas.