Po to, kai vasario 14 d. vienoje Floridos mokykloje devyniolikmetis nušovė 17 žmonių, aktyvistas Michaelas Skolnikas iš naujo pateikė prašymą dėl ginklų kontrolės sugriežtinimo.
„Vienas bandė susprogdinti lėktuvą su bate esančia bomba, todėl dabar mes visi privalome nusiauti batus, – M.Skolnikas rašė tviteryje, omenyje turėdamas oro uostų saugumo priemones, įgyvendintas po 2001 m., kai Majamyje teroristas bandė detonuoti jo batuose esančius sprogmenis. – 1606 masinės šaudynės nuo įvykių Sandy Hook pradinėje mokykloje (2012 m. – red.), bet Kongresas nepadarė NIEKO.“
Jam antrino akademikas Brianas Klaasas: „Po rugsėjo 11-osios mes įstatėme duris į lakūnų kabiną ir sustiprinome saugumą. Mes nesakėme, kad „užpuoliką gali sustabdyti tik lėktuve esantis geras vyrukas.“
Kur dingsta milijonai?
Nepaisant to, kad lėktuvuose užpuolikų sustabdymui atsirado „geri vyrukai su ginklais“ (oro maršalai – red.), tokie argumentai neabejotinai sumenkina JAV vyriausybės atsaką į terorizmą po rugsėjo 11-osios atakų.
JAV pradėjo karą Afganistane ir įvairias antiteroristines operacijas prieš „al Qaeda“ ir jos įpėdines tolimuose kraštuose. Praėjus 16 metų pabaigos nematyti, o ši kova jau galėjo atsieiti milijardus ar net trilijonus dolerių.
Praėjus metams nuo rugsėjo 11-osios įvykių, JAV Kongresas patvirtino beveik pusšimtį su ataka susijusių įstatymų, kurių vienas mutavo į leidimą vyriausiajam pajėgų vadui imtis karinių veiksmų visame pasaulyje prieš bet ką, kas primena teroristą.
Po rugsėjo 11-osios JAV buvo sukurta ar pertvarkyta daugiau nei 260 vyriausybinių organizacijų, įskaitant tokias milžiniškas tarnybas kaip Vidaus saugumo departamentas ar Nacionalinės žvalgybos direktoriaus biuras.
Vyriausybė saugumui šalyje užtikrinti skyrė milijardus dolerių: nuo milijono dolerių (805 tūkst. eurų) vertės bagažo rentgeno skaitytuvų iki nepasiteisinusių milijardo dolerių (805 mln. eurų) vertės kamerų ir jutiklių tinklų palei JAV ir Meksikos sieną.
Vyriausybė į sekimo ir kitas informacijos rinkimo priemones investavo milžiniškas sumas. Tiesa, niekas negali įvardinti tikslių skaičių.
2010 m. „The Washington Post“ rašė, kad slaptas pasaulis, kurį suformavo JAV lyderiai po rugsėjo 11-osios, „tapo toks didelis ir toks gremėzdiškas, kad niekas nežino, kiek jis kainuoja, kiek žmonių jame dirba, kiek programų jame egzistuoja ar kiek agentūrų dirba tą patį darbą.“
Skirtingos problemos?
Teroristiniai išpuoliai ir masinės šaudynės – du skirtingi reiškiniai. Vis dėlto kartais jie persipina vienas su kitu, kaip, pavyzdžiui, 2016-ųjų šaudynių Orlando naktiniame klube atveju.
Statistika rodo, kad viename iš penkių teroristinių išpuolių JAV, įvykdytų 2002-2016 m., buvo naudojami šaunamieji ginklai.
Terorizmą paprastai kontroliuoja ar įkvepia specifinės organizacijos, nuolat pasitelkiančios smurtą politiniams tikslams. Be to, jos nukreiptos ne tik į individus, bet ir visuomenę.
Todėl sudėtinga terorizmą palyginti su masinės šaudynėmis, kurių žala paprastai skaičiuojama žuvusiaisiais, ir kurias galėjo nulemti daugybė priežasčių.
Vis dėlto abu yra pasikartojantys, siaubingi masinės destrukcijos aktai, kuriems iš esmės galima užkirsti kelią.
Statistika rodo, kad po rugsėjo 11-osios terorizmas pražudė kur kas mažiau amerikiečių nei masinės šaudynės.
Todėl neįmanoma neprieiti išvados, kad veiksmų ir investicijų atžvilgiu egzistuoja milžiniška praraja tarp to, kaip JAV federalinė vyriausybė bando išvengti abiejų smurto rūšių.
Nors pastaraisiais metais pastangos reformuoti ginklų įstatymus pasistūmėjo daugelyje JAV valstijų, jos patenka į aklavietę Kongrese.
Anot transliuotojo NPR, JAV vyriausybės išleidžiami 22 mln. dolerių (17,7 mln. eurų) tirti su ginklais susijusį smurtą yra „tik maža dalis to, ką ji skiria kitoms didelėms sveikatai kylančioms grėsmėms“.
Be to, ši suma – kur kas mažesnė nei ta, kurią vyriausybė skiria kovai su terorizmu: tokia suma prilygsta 22 bagažo rentgeno skaitytuvų išlaidoms.
Skirtumus lemia žuvusiųjų skaičius
Šie skirtumai egzistuoja todėl, kad terorizmas ir su ginklais susijęs smurtas JAV yra skirtingai suvokiami bei patiriami.
Nors JAV masinės šaudynės vien 2017 m. nusinešė 117 gyvybių, per tokius išpuolius niekada nebuvo nužudyta tiek daug žmonių vienu metu, kaip, pavyzdžiui, rugsėjo 11-ąją. Tuomet nuo teroristų rankų žuvo apie 3 tūkst. žmonių.
Nors po rugsėjo 11-osios JAV neįvyko tokio didelio masto teroristinių atakų, politikai ir toliau daug dėmesio skiria tam, kad toks išpuolis nepasikartotų.
D.Trumpas: „Vyrukai, jūs norite, kad siųsčiau pajėgas visur. Kokia to priežastis?“
Po rugsėjo 11-osios susidarė įspūdis, kad kova su terorizmu – tai taikinių tolimose šalyse vaikymasis. Tuo tarpu ginklų kontrolė veikia kaip įspėjamasis signalas nerimaujantiems, kad vyriausybė nori suvaržyti amerikiečius ir jų konstitucines teises.
JAV, siekdamos išvengti terorizmo, kartais nueina per toli. Pavyzdžiui, prieš keletą mėnesių Donaldas Trumpas piktinosi, kai jo patarėjai darė spaudimą Afganistane dislokuoti daugiau pajėgų ir labiau įsitraukti į kovą su „Islamo valstybei“ (IS) artimomis grupuotėmis Šiaurės Afrikoje.
„Vyrukai, jūs norite, kad siųsčiau pajėgas visur. Kokia to priežastis?“, – „The Washington Post“ citavo D.Trumpą.
Gynybos sekretorius Jamesas Mattisas atsakė: „Sere, darome tai tam, užkirstume kelią bombos sprogimui Taimso aikštėje.“
Tačiau po žudynių Floridoje toks pasiteisinimas kelia itin sudėtingą klausimą: kodėl vyriausybė padarė tiek mažai, kad užkirstų kelią ginklams mokyklose?
