Kaip skelbia BBC, paauglys rastas besislepiantis viename Bostono priemiesčio Votertauno namo kieme – valtyje.
„Sučiuptas!!! Gaudynės baigtos. Paieškos baigtos. Teroras pasibaigė. Laimėjo teisingumas. Įtariamasis areštinėje“, – savo oficialioje paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė Bostono policijos departamentas ir nurodė, kad žmonės iš aplinkinių gatvių Votertaune plojo, kai policija vedė sulaikytą Dž.Carnajevą.
Pasklidus žiniai apie įtariamojo sugavimą šimtai žmonių išėjo Bostone į gatves švęsti ir skandavo „JAV! JAV!“
Kaip skelbia CNN, pastarosios savininkas pastebėjęs kraują ir savo valtyje aptikęs žmogų, pranešė policijai.
Tada Masačusetso universiteto studentą apsupo policijos pajėgos, kurios jį galop sulaikė po beveik dvi valandas trukusios galutinės gaudynių operacijos.
Kaip pažymėjo E.Davisas, mėginimai su juo derėtis žlugo, nes jis „nebendravo“.
Po sulaikymo įtariamasis, kurio būklė sunki, buvo nuvežtas į ligoninę.
Dž.Carnajevas pabėgo penktadienį, greičiausiai sužeistas, po susišaudymo su policija, per kurį buvo jo vyresnysis brolis – 26-erių Tamerlanas buvo nukautas Carnajevas. Pastarasis nuo sužeidimų mirė ligoninėje. Įtariamieji – iš Čečėnijos kilę broliai.
Anksčiau skelbta, kad žuvo trys žmonės, tarp jų aštuonmetis berniukas, daugiau kaip 180 sužeista.
Obama žada išsiaiškinti, kas pastūmėjo du jaunus JAV gyventojus griebtis prievartos
Prezidentas Barackas Obama pažadėjo išsiaiškinti, kas pastūmėjo du jaunus JAV gyventojus, įtariamus surengus kruviną išpuolį per Bostono maratoną, griebtis prievartos.
JAV prezidentas tai pareiškė netrukus po to, kai po savaitę trukusių paieškų ir gaudynių buvo gyvas sučiuptas antras šio išpuolio įtariamas sprogdintojas.
B.Obama savo vėlaus vakaro pareiškime, kuris buvo filmuojamas, pridūrė, jog išpuoliai nepavyko, nes amerikiečių neįbaugino teroras, ir negailėjo liaupsių policijai ir teisėsaugos pareigūnams.
„Šį vakarą lieka daug dar neatsakytų klausymų. Tarp jų ir tai, kodėl jaunuoliai, kurie išaugo ir studijavo čia kaip mūsų bendruomenių ir mūsų šalies dalis, griebėsi tokios prievartos?“, – klausė B.Obama.
„Kaip jie suplanavo ir įvykdė šias atakas? Ar jiems kas padėjo? Šeimos tų, kurie taip beprasmiškai buvo nužudyti, turi teisę į atsakymus“, – pridūrė jis.
B.Obama taip pat sakė, kad Amerika yra labai skolinga teisėsaugos pareigūnams, tarp jų Bostono ir Masačusetso policijai ir FTB, kurie susekė sprogdintojus, įvykdžiusius pirmadienio išpuolį.
„Šie vyrai ir moterys atsikelia kiekvieną dieną, užsivelka uniformą ir rizikuoja savo gyvybėmis tam, kad būtumėme saugūs, ir, kaip parodė ši savaitė, jie ne visada žino, ko laukti“, – pridūrė jis.
Rusija ir JAV stiprins ryšius po sprogdinimų Bostone
Rusija ir Jungtinės Valstijos šeštadienį susitarė glaudžiau bendradarbiauti kovos su terorizmu srityje, pasklidus žiniai, kad du čečėnai įtariami organizavę kruvinus sprogdinimus per Bostono maratoną.
Kremlius nurodė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kalbėdamasis telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama dar kartą pareiškė užuojautą dėl šio išpuolio ir aptarė galimybes abiem šalims labiau bendradarbiauti saugumo srityje, ruošiantis 2014 metų žiemos olimpinėms žaidynėms Sočyje.
„Abi šalys pabrėžė esančios suinteresuotos stiprinti glaudų Rusijos ir JAV specialiųjų tarnybų bendradarbiavimą kovoje su tarptautiniu terorizmu“, – sakoma Kremliaus pranešime.
„Manau, bus užmegzti kontaktai tarp mūsų žvalgybos tarnybų“, – V.Putino atstovas Dmitrijus Peskovas sakė atskirame interviu televizijai.
Baltieji rūmai taip pat paskelbė pranešimą, kuriame B.Obama padėkojo V.Putinui už užuojautą ir „gyrė glaudų bendradarbiavimą, kurio Jungtinės Valstijos sulaukė iš Rusijos kovoje su terorizmu, taip pat per įvykius po atakos Bostone“.
„Abu lyderiai susitarė tęsti mūsų bendradarbiavimą kovos su terorizmu ir saugumo srityse“, – nurodė Baltieji rūmai.
Su Kremliumi glaudžius ryšius palaikantis įstatymų leidėjas Aleksejus Puškovas, Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto narys, sakė, kad ši sukrečianti ataka taip pat turėtų nutildyti Vašingtono kritiką dėl V.Putino veiksmų Šiaurės Kaukaze nuo jo iškilimo į valdžią 1999 metais.
Po Sovietų Sąjungos subyrėjimo Rusija dukart kariavo Čečėnijoje, o antrąjį karą 1999 metais pradėjo V.Putinas, kai jis dar dirbo premjero poste.