Bulgarijos pilietis Petras Zikulovas ir rumunų kariuomenės karininkas Floricelas Achimas buvo sulaikyti pirmadienį. Pirmajam jau pateikti įtarimai šnipinėjimu, antrasis kaltinamas valstybės išdavimu. Bukarešto teismas iš karto davė leidimą juos suimti 29 paroms, nes Rumunijoje toks yra maksimalus sulaikymo terminas. Penktadienį bus svarstomas abiejų įtariamųjų prašymas paleisti juos iki teismo už raštišką pasižadėjimą neišvykti.
Paprastai tai būdavo duomenys apie karines ryšio priemones, radarų veikimo dažnius, NATO darbuotojus, ar informacija, susijusi su karine technika, kurią P.Achimas 2002-2007 metais tiesiog nukopijuodavo iš tarnybinio naudojimo kompiuterių.
Rumunijos žvalgyba jau seniai įtarė, kad F.Achimas pardavinėja rusams karines paslaptis, tai jau pripažino ir pats suimtasis. Žvalgybininkai neslepia, kad jį stebėjo nuo 2005 metų. Manoma, kad rumunas perduodavo svarbių su NATO susijusių dokumentų kopijas bulgarui, kuris paskui „sudėtingu būdu“ atiduodavo juos „valstybei, neįeinančiai į NATO“. Už tai jam buvo mokama iki 1000 JAV dolerių, nelygu perduotos informacijos svarbumas.
Paprastai tai būdavo duomenys apie karines ryšio priemones, radarų veikimo dažnius, NATO darbuotojus, ar informacija, susijusi su karine technika, kurią P.Achimas 2002-2007 metais tiesiog nukopijuodavo iš tarnybinio naudojimo kompiuterių.
Tačiau P.Zikulovas aiškina, kad jis nešnipinėjo. Bulgaras tik prisipažino, kad pažinojo kažkokį Ukrainos valdininką, kuris domėjosi karine informacija. Bulgarijos užsienio reikalų ministerija iš karto po jos piliečio suėmimo pareiškė, jog P.Zikulovas Bukarešte turi konsultacinę bendrovę, kad jis veikė savo iniciatyva ir nėra susijęs su Bulgarijos vyriausybe.
Rumunijos spauda dviejų asmenų sulaikymą vadina „šnipinėjimo skandalu“ ir „pačiu didžiausiu pasikėsinimu į šalies saugumą“. Tačiau Rumunijos žvalgybos išplatintame pranešime konkrečiai nenurodoma, kad sulaikytieji šnipai perdavinėjo informaciją Rusijai arba Ukrainai dėl to, kad „tai pakenktų tyrimui“.
Rumunija jau išsiuntė iš šalies Ukrainos karo atašė, paskelbusi jį persona non grata. Tačiau niekas netiki, kad buvo šnipinėjama Ukrainai, kuri siekia tapti NATO nare. Tokia informacija daug labiau domina Rusiją.
Todėl šia proga Bulgarijoje ir Rumunijoje prisiminta ir tai, kad vasario mėnesį Estijoje už šnipinėjimą Rusijai buvo nuteistas gynybos ministerijos darbuotojas Hermanas Simmas. Jis turėjo priėjimą prie slaptos informacijos, kuri Estijoje prieinama vos 5-6 žmonėms: šalies prezidentui, premjerui, užsienio reikalų ir gynybos ministrams bei kariuomenės vadui. H.Simmas galėjo susipažinti su visais dokumentais, kuriais NATO keisdavosi su Estijos vyriausybe, todėl aljansui buvo padaryta didžiulė žala. Už tai H.Simmas nuteistas 12 metų kalėti.
