Socialiniame tinkle „Facebook“ ir elektroniniu paštu visoje Europoje, Kanadoje ir Australijoje platinami raginimai investuoti per neva „Tesla“ kompanijai priklausantį kriptovaliutų robotą.
Anot sukčių, „TeslaCoin“ yra automatizuota kriptovaliutų prekybos platforma, dar vadinama Bitcoin robotu.
Teigiama, kad automatinis robotas už jus pirks ir parduos įvairias kriptovaliutas ir taip neva padės jums praturtėti. Tačiau tai tėra apgaulė.
Pergudrauja net įgudusius vartotojus
Daugybės žmonių pinigus išvilioję aferistai padirbėjo tikrai gerai – neegzistuojantis kriptovaliutų robotas turi interneto tinklalapį su registracijos sistema, o paieškojus net keliuose tinklaraščiuose galima aptikti šios prekybos sistemos apžvalgas.
Tiesa, neregėtus turtus žadantys sukčiai apsidraudė – puslapio apačioje surašyti keli įspėjimai vartotojui (angl. disclaimer).
„71 proc. neprofesionalių investuotojų praranda pinigus prekiaudami CFD per šį paslaugų teikėją. Turėtumėte apsvarstyti, ar suprantate, kaip veikia CFD, ir ar galite sau leisti prisiimti didelę riziką prarasti pinigus“, – skelbia įspėjimas.
Tačiau socialiniuose tinkluose platinama melaginga reklama skelbia priešingą informaciją.
„Specialus pranešimas: „Tesla“ pristato naujausią platformą „Bitcoin iFex 360 Ai“, kurios tikslas – padėti šeimoms tapti turtingesnėmis“, – rašoma tariamoje antraštėje. „Dėl finansų krizės visame pasaulyje „Tesla“ pradėjo naują projektą, kuriuo žada padėti šeimoms tapti turtingesnėmis“, – skelbiama BBC publikaciją imituojančioje reklamoje.
Vienas Belgijos televizijos transliuotojas, išnagrinėjęs sukčių pateiktų teiginių versiją prancūzų kalba, taip pat priėjo išvados, kad tai tėra apgavystė.
Vilioja pinigus ir Lietuvoje
Lietuvoje taip pat pasirodė naujienų portalų publikacijas imituojančių apgaulingų reklamų.
Šių metų rugpjūčio pabaigoje internete pasirodė portalo „Delfi“ dizainą imituojanti interneto svetainė, kurioje skleidžiama melaginga informacija, siekiant reklamuoti prekybos kriptovaliutomis sistemą.
Investicinio pobūdžio apgaulės mūsų šalyje plinta jau kelerius metus, o per jas kai kurie vartotojai būna apgaunami net tris kartus.
Naujausia Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro (PPPKC) analizė atskleidė, kad Lietuvoje per pirmąjį pusmetį sukčiai iš gyventojų išviliojo 6,4 mln. eurų.
Daugiau nei 900 tūkst. Eur išviliota investicinio sukčiavimo būdu, kuomet gyventojai kviečiami investuoti su didele grąža.
Šiemet net 60 proc. Lietuvos gyventojų artimoje aplinkoje buvo žmonių susidūrusių su kokiu nors sukčiavimo atveju, o kas šeštas – nukentėjo nuo sukčių, atskleidė reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas, bendrovės „Spinter“ atliktas pagal PPPKC užsakymą.
„Tesla“ vardu naudojasi jau ne pirmą kartą
Lietuvoje yra nemažai nukentėjusių nuo „Google Play“ parduotuvėje platinamos programėlės „Tesla X – Investment & Income“.
Jos aprašyme teigiama, kad tai platforma, skirta investavimui į „Tesla“ akcijas.
Pridėtame reklaminiame vaizdo įraše teigiama, kad projektas turi 26 tūkst. investuotojų, viskas „absoliučiai legalu“, o per savaitę galima uždirbti po 1500 dolerių.
Be to, programėlė neva viską padarys už jus – reikia tik prisiregistruoti.
15min jau anksčiau kreipėsi į nacionalinio kibernetinio saugumo centrą (NKSC) komentaro dėl panašių sukčiavimo atvejų.
Kalbant apie visus investavimui skirtus produktus, juos reikėtų rinktis ypač atsargiai, ieškoti papildomos informacijos ir vertybiniais popieriais reikėtų prekiauti tik per patikimas finansų institucijas ir jų siūlomas investavimo platformas“, – teigiama centro komentare.
NKSC teigimu, sukčiavimo tikslais sukurti produktai remiasi socialinės inžinerijos principais ir jaukui naudoja žmonių jausmus. „Įtarimą visada turi kelti patikinimai, kad nereikės nieko sudėtingo daryti, pvz. „tik keletas paspaudimų“ (angl. - all it takes is a few clicks), pažadai, kad lengvai ir greitai užsidirbsite daug pinigų (angl. - do you want to achieve a wealthy life faster?)“, – tvirtino NKSC.
Kibernetinio saugumo eksperto Mariaus Pareščiaus teigimu, tokios sukčiavimo schemos – nieko naujo. Interneto platybėse per pastaruosius 5-erius metus tokio pobūdžio reklamos pasitaiko gana dažnai „Facebook“ ir „YouTube“ platformose, taip pat skambučių ar žinučių formatu.
„Yra visa krūva reklamų, kurios yra panašios į tam tikrų, garsius pavadinimus turinčių įmonių reklamas.
Žmonės susigundę užpildo formas ir tuomet sulaukia skambučio – jiems pasiūloma tam tikra programinė įranga, kuri padės investuoti.
Tokiu būdu jie atiduoda savo kompiuterio valdymą“, – sukčiavimo schemą portalui 15min pasakojo ekspertas.
Rekordiniai praradimai
Vagišiai visame pasaulyje 2021 metais kriptovaliutomis pasisavino 14 mlrd. USD.
Kaip metų pradžioje paskelbė tyrimų bendrovė „Chainalysis“, bendri žmonių ir įmonių nuostoliai, susiję su kriptovaliutų apgavystėmis ir vagystėms, pernai didėjo net 79 procentais.
Apgavystės (angl. scams) buvo dažniausiais praėjusių metų su kriptovaliutomis susijęs nusikaltimas.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, kuria siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia