Šią savaitę šalies kraštutinių dešiniųjų pažiūrų prezidentas Javieras Milei įsteigė Saugumui taikomo dirbtinio intelekto padalinį, kuris, kaip teigiama teisės aktuose, naudos „mašininio mokymosi algoritmus istoriniams nusikaltimų duomenims analizuoti, kad būtų galima numatyti būsimus nusikaltimus“. Taip pat tikimasi, kad jis naudos veido atpažinimo programinę įrangą „ieškomiems asmenims“ nustatyti, patruliuos socialinėje žiniasklaidoje ir realiuoju laiku analizuos saugumo kamerų įrašus, kad aptiktų įtartiną veiklą.
Nors Saugumo ministerija teigė, kad naujasis padalinys padės „aptikti potencialias grėsmes, nustatyti nusikalstamų grupuočių judėjimą ar numatyti neramumus“, nutarimas sukėlė nerimą žmogaus teisių organizacijoms.
Ekspertai baiminasi, kad tam tikros visuomenės grupės gali būti pernelyg atidžiai stebimos naudojant šią technologiją, taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kas ir kiek saugumo pajėgų galės naudotis informacija.
Organizacija „Amnesty International“ įspėjo, kad šis žingsnis gali pažeisti žmogaus teises. „Didelio masto stebėjimas turi įtakos saviraiškos laisvei, nes skatina žmones save cenzūruoti arba nesidalyti savo idėjomis ar kritika, jei jie įtaria, kad viską, ką komentuoja, skelbia ar publikuoja, stebi saugumo pajėgos“, – sakė Argentinos „Amnesty International“ vykdomoji direktorė Mariela Belski.
Tuo tarpu Argentinos žodžio laisvės ir prieigos prie informacijos studijų centras teigė, kad tokios technologijos istoriškai buvo naudojamos „akademikų, žurnalistų, politikų ir aktyvistų profiliavimui“, o tai be priežiūros kelia grėsmę privatumui.
Praėjusių metų pabaigoje į valdžią atėjęs kraštutinių dešiniųjų pažiūrų libertaras J.Milei pažadėjo griežtai kovoti su nusikalstamumu. Jo saugumo ministrė Patricia Bullrich, kaip pranešama, siekia atkartoti prieštaringai vertinamą Salvadoro kalėjimų modelį, o administracija siekia militarizuoti saugumo politiką, teigia Teisinių ir socialinių tyrimų centras.
Vyriausybė taip pat ėmėsi griežtų priemonių prieš protestus: neseniai riaušių policija iš arti šaudė į demonstrantus ašarinėmis dujomis ir guminėmis kulkomis, o pareigūnai grasino taikyti sankcijas tėvams, kurie į eitynes atsives vaikus.
Minėtoji priemonė sukėlė itin stiprią reakciją šalyje, turinčioje tamsią valstybės represijų istoriją. Apskaičiuota, kad žiaurios 1976-1983 m. diktatūros metu prievarta dingo apie 30 000 žmonių, kai kurie jų buvo gyvi išmesti iš lėktuvų per vadinamuosius „mirties skrydžius“. Tūkstančiai žmonių taip pat buvo kankinami, o šimtai vaikų pagrobti.
Saugumo ministerijos šaltinis teigė, kad naujasis padalinys dirbs pagal dabartinę teisinę sistemą, įskaitant Asmens informacijos apsaugos įstatymo įgaliojimus. Jis pridūrė, kad jis daugiausia dėmesio skirs dirbtinio intelekto, duomenų analizės ir mašininio mokymosi taikymui, kad saugumo ministerijos duomenų bazėse būtų galima nustatyti nusikaltimų modelius ir tendencijas.
