„Palestiniečių lyderiai susiduria su legitimumo problema“, – skelbė Ghassanas Khatibas iš savo ofiso Vakarų Kranto Ramalos mieste. Didžiajai daliai palestiniečių tai anokia žinia – jie tai puikiai žino. Tačiau neįprasta tai, kad G.Khatibas pats yra valdžios atstovas – žiniasklaidos centro vadovas ir artimas premjero Salamo Fayyado patarėjas.
„Nėra jokios atskaitomybės, jokios „stabdžių ir atsvarų“ sistemos“, – toliau kalbėjo G.Khatibas su nuoskaudos gaida.
Konkuruojančios grupės
Ir jis teisus – Palestinos Autonomijos (PA) lyderio Mahmoudo Abbaso mandatas baigėsi prieš dvejus metus, tačiau jis liko valdžioje. 2010 metais šioje šalyje atšaukti įvykti turėję parlamento rinkimai. Ramaloje esantis parlamentas per pastaruosius trejus metus neišleido nė vieno įstatymo.
Praėjusią savaitę atsistatydino visa PA valdžia Vakarų Krante, tačiau nauja iki šiol nesuformuota. Tuo tarpu palestiniečiai išliekia politiškai ir geografiškai susiskaldę – Gazos ruožą valdo islamistų judėjimas „Hamas“, Vakarų Krantą kontroliuoja pasaulietiniai jų varžovai „Fatah“.
Visi arabų lyderiai yra tokie patys. Kai kurie yra vokiečių aviganiai, kiti – pudeliai. Tačiau visi jie yra šunys.Šie politiniai judėjimai retai vienas apie kitą pasako ką nors gero. „Po Egipto ir Tuniso, Dievas žino, kas gali būti kitas, – praėjusią savaitę sakydamas kalbą Ramaloje juokavo 76-erių M.Abbasas. – Nesijuokite, tai galiu būti aš.“
Panašu, kad ne visi žinojo, kaip į šiuos juokus atsakyti. Ar žmonės juokėsi su M.Abbasu, ar iš jo?
„Visi jie šunys“
Daugybė palestiniečių šventė Hosnio Mubarako nuvertimą Egipte ir Zine el-Abidine Ben Ali nuvertimą Tunise. „Du krito, dar 20 liko“, – taip buvo užrašyta ant vieno iš plakatų, kurį žmonės laikė praėjusį mėnesį Ramaloje įvykusioje prodemokratiškoje demonstracijoje.
„Tikiuosi, kad tas šunsnukis (pulkininkas Muammaras) Gaddafis bus kitas“, – per televizorių stebėdamas, kaip Libiją pamažu apsiaučia chaosas, praėjusią savaitę sakė vienas palestinietis.
„Visi arabų lyderiai yra tokie patys, – kalbėjo kitas, 70-metį perkopęs palestinietis, kalbėdamas su BBC žurnalistu tarp citrinmedžių savo sode. – Kai kurie yra vokiečių aviganiai, kiti – pudeliai. Tačiau visi jie yra šunys.“
Palestiniečių lyderiai išties greičiausiai turi priežastį rūpintis. Per pastarąsias kelias savaites Vakarų Krante įvykio kelios prodemokratiškos demonstracijos. Didžiausiose iš jų dalyvavo keli tūkstančiai žmonių.
Gazoje taip pat pasigirdo kelių, už demokratiją kovojančių aktyvistų, šūkiai, raginantys surengti demonstracijas prieš „Hamas“. Tačiau islamistų judėjimas neleido šiems mitingams įvykti. Visgi lyginant su demonstracijomis kitose arabų valstybėse, demonstracijos Palestinos Autonomijoje buvo itin silpnos.
„Įniršio diena“
Vienas iš svarbių dalykų yra tai, kad palestiniečiai, atrodo, nėra visiškai tikri, ant ko išlieti savo nusivylimą. „Prieš ką mes ketiname sukilti?, – svarstė dr. Jamilas Asma, dėstantis anglų kalbą al-Azhar universitete, Gazoje. – Jei norime sukilti, turime sukilti prieš savo okupantą, prieš Izraelį.“
Daugeliui palestiniečių labai artimas tas pats nusivylimas, apie kurį prakalbo kiti arabai Artimuosiuose Rytuose – skurdas, aukštas nedarbo lygis ir galimybių stygius. Tačiau faktas tas, kad labiausiai dėl savo problemų jie kaltina Izraelį. Ši valstybė 1967 metais okupavo Vakarų Krantą, Gazos ruožą ir Rytų Jeruzalę. Iš Gazos ruožo Izraelio kariai visiškai pasitraukė, tačiau Izraelis tebevaldo Rytų Jeruzalę ir didelę dalį Vakarų Kranto.
Panašu, kad PA lyderiai sukilimus kitose arabų valstybėse bando išnaudoti savo naudai. Antai neseniai „Fatah“ paragino vasario 25 dieną, penktadienį, Vakarų Krante surengti „Palestiniečių įniršio dieną“, kuri būtų nukreipta prieš Izraelio okupaciją ir JAV sprendimą Jungtinių Tautų Saugumo Taryboje vetuoti rezoliuciją, kritikuojančią Izraelio nausėdijų plėtrą Vakarų Krante.
Kol kas neaišku, kokio masto bus „įniršio diena“ ar kokios formos, tačiau bendraudamas su palestiniečiais BBC žurnalistas padarė išvadą, kad tokia diena palestiniečius išties susivienytų.
„Žlugęs“ demokratinis eksperimentas
Tačiau tuopat metu tarp palestiniečių politikų labai trūksta vienybės. Prieš savaitę M.Abbasas ir jo „Fatah“ partija paragino vėluojančius prezidento ir parlamento rinkimus surengti šių metų rugsėjį. Islamistų judėjimas „Hamas“ šį pasiūlymą iškart atmetė, tvirtindamas, kad prieš tai būtinas politinis susitaikymas.
Tuomet prezidentas M.Abbasas atsiribojo nuo rinkimų idėjos, sakydamas, kad jie negali įvykti be „Hamas“. Ir taip nuolat – žingsnis pirmyn, žingsnis atgal.
„Hamas“, tikriausiai, turi priežasčių baimintis naujų rinkimų. Kai partija 2006 metais laimėjo rinkimus, tarptautinė bendruomenė ir Izraelis atsisakė pripažinti šių rinkimų rezultatus. Viso to pasekmė – kartus ir smurtinis „Hamas“ ir „Fatah“ išsiskyrimas.
Tai buvo demokratinis eksperimentas Artimuosiuose Rytuose, kuris nepasiteisino. Neseniai atliktos visuomenės nuomonės apklausos rezultatai atskleidė, kad „Hamas“ ir „Fatah“ susiskaldymas palestiniečiams kelia didžiausią susirūpinimą.
Tačiau palestiniečių lyderiai į šiuos nuogąstavimus iki šiol neatsižvelgė, nors būtent dėl šio susiskaldymo kyla didžiausias palestiniečių lyderių legetimumo klausimas.
