Metinė prenumerata tik 6,99 Eur. Juodai geras pasiūlymas
Išbandyti

Suklastoti braziliški diktatorių asmens dokumentai: kam jų prisireikė Šiaurės Korėjos lyderiams?

Dabartinės Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ir jo jau miręs tėvas Kim Jong Ilas 1990-aisiais pasinaudojo suklastotais braziliškais asmens tapatybės dokumentais, kad galėtų kreiptis į Vakarų valstybes dėl vizų ir planuoti slaptas keliones, „Reuters“ cituoja „New York Post“. Šios dokumentų kopijos šią savaitę buvo paviešintos pirmą kartą.
Suklastotas braziliškas Kim Jong Uno asmens dokumentas
Suklastotas braziliškas Kim Jong Uno asmens dokumentas / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.

Jau anksčiau buvo žinoma, kad diktatoriaus šeima naudojosi suklastotais dokumentais keliaudama, tačiau jų Brazilijos pasų kopijos buvo paviešintos pirmą kartą. O tai leido specialistams iš arčiau žvilgtelėti ne tik į senesnes ir dar nematytas diktatorių nuotraukas, bet ir uždavė naujų klausimų.

„Jie naudojosi šiais dokumentais, juose aiškiai matyti Kim Jong Uno ir Kim Jong Ilo nuotraukos“, – situaciją komentavo vienas anonimu norėjęs liktu „Reuters“ šaltinių.

Pasak jo, tai rodo, kad Kim Jong Uno šeima stengėsi susikurti galimą pabėgimo planą, jei susiklostytų tokia padėtis, kad šeimai tektų bėgti iš Šiaurės Korėjos. Esą Šiaurės Korėjos lyderiai šiais pasais galėjo naudotis ir slapta keliaudami.

Šiaurės Korėjos ambasada Brazilijoje šią paviešintą medžiagą atsisakė komentuoti, o Brazilijos užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad dėl paviešintos informacijos pradėtas tyrimas.

„Reuters“ šaltinis Brazilijoje, dirbantis saugumo srityje, nurodė, kad abu pasai buvo tuo metu galiojantys, o Josefo Pwago ir Ijongo Tchoi vardais išduotais dokumentais bandyta gauti mažiausiai dvi vizas kitose Vakarų valstybėse.

Manoma, kad šiais dokumentais buvo naudojamasi keliaujant į Braziliją, Japoniją ir Honkongą.

„Scanpix“/AP nuotr./Kim Jong Ilo portretas
„Scanpix“/AP nuotr./Kim Jong Ilo portretas

Japonijos leidinys „Yomiuri Shimbun“ 2011 metais skelbė, kad Kim Jong Unas lankėsi Tokijuje kai dar buvo vaikas, ir tuo metu naudojosi brazilišku asmens dokumentu. Leidinys nurodė, kad tai įvyko 1991 metais.

Abiejų diktatorių braziliškus asmens dokumentus „puošia“ antspaudas su užrašu „Brazilijos ambasada Prahoje“ ir nurodyta data – 1996 metai, o dokumentai galiojo dešimtmetį. Tai rodo, kad Kim Jong Unas Tokijuje lankėsi būtent su šiuo asmens dokumentu, kuris buvo paviešintas.

Pasak „Reuters“ šaltinių, veido atpažinimo technologija patvirtino, kad vieno iš dokumentų nuotraukoje tikrai yra dabartinis Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas. Paskelbtame dokumente nurodyta, kad jo vardas – Josefas Pawgas ir jis neva gimęs 1983 metų vasario 1 dieną.

Apie Kim Jong Uną tikros informacijos yra žinoma labai mažai, net dėl gimimo datos ginčijamasi, tad ši pikantiška detalė neprasprūdo pro Šiaurės Korėjos įvykius sekančių ekspertų akis. Pasak jų, jei ši gimimo data, kuri buvo nurodyta suklastotame dokumente, yra teisinga, tai Kim Jong Unui viešint Tokijuje buvo 13–14 metų.

Ekspertai primena, kad Kim Jong Unas mokėsi Šveicarijoje įsteigtoje tarptautinėje mokykloje ir ten buvo pristatytas kaip ambasados darbuotojo sūnus. Tačiau ar jo studijos su šia braziliškų asmens dokumentų istorija yra susijusios – neaišku.

Tuo tarpu buvusiam šalies diktatoriui Kim Jon Ilui asmens dokumentas buvo išduotas Ijongo Tchoi vardu, o jame nurodyta, kad šio vyro gimimo data – 1940 metų balandžio 4-oji.

Iš tiesų Kim Jong Ilas mirė 2011 metais, o gimė 1941, primena „New York Post“.

Abiejuose diktatoriams išduotuose dokumentuose nurodyta, kad jų turėtojai gimė San Paule, Brazilijoje. Visgi kaip jiems pavyko gauti šiuos asmens dokumentus, nėra žinoma.

VIDEO: Šiaurės Korėja: kaip susiformavo ši absurdiška diktatūra?

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Kai norai pildosi: laimėk kelionę į Maldyvus keturiems su „Lidl Plus“
Reklama
Kalėdinis „Teleloto“ stebuklas – saulėtas dangus bene kiaurus metus
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos