Jis sugalvojo būdą, kaip leisti D.Trumpui, jei lapkritį jam pavyks patekti į Baltuosius rūmus antrai kadencijai, išsisukti nuo 50 mlrd. JAV dolerių paskolos, kurią JAV, Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto lyderiai pasiūlė Ukrainai, kad paremtų jos kovą dėl išlikimo prieš Rusiją. Tai leistų D.Trumpui išsisukti nuo atsakomybės ir pasakyti respublikonų rinkėjams, kad jei bus išrinktas, Ukrainai neduos nė cento, rašo leidinys „Politico“.
Vengrija sako, kad nesutiks pakeisti taisyklių, kurios leistų Vašingtonui atlikti svarbų vaidmenį paskolos srityje, iki JAV rinkimų.
Visa paskola būtų grąžinta iš neplanuoto pelno, gauto iš daugiau kaip 250 mlrd. JAV dolerių vertės Rusijos turto, kuris po Vladimiro Putino invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario mėn. buvo užšaldytas Vakarų šalyse. Europa turi daugiau galimybių dalyvauti žaidime, nes jai priklauso didžioji dalis lėšų.
Jei Vengrija atšaldys turtą, kitos ES šalys turės naudoti mokesčių mokėtojų pinigus
O laikas yra svarbiausia. Vašingtonas primygtinai reikalauja, kad ES pratęstų sankcijų atnaujinimo terminą bent iki 36 mėnesių. Pagal dabartines taisykles ES sankcijos atnaujinamos kas šešis mėnesius, todėl didėja tikimybė, kad viena šalis atšaldys turtą, o tai priverstų nacionalines vyriausybes naudoti mokesčių mokėtojų pinigus paskolai grąžinti.
Nors visi kiti lyderiai pasisako už tai, kad sankcijų taikymo laikotarpis būtų pratęstas iki 36 mėnesių, kaip prašo JAV, V.Orbanas atsisako. Pagal pačios ES taisykles bet kokiems sankcijų taisyklių pakeitimams turi pritarti visos 27 valstybės narės.
Ukrainai skubiai reikia naujo finansavimo iš Vakarų sąjungininkių, kad ji galėtų išlaikyti savo valstybę ir pasirengti, kaip manoma, žiauriai žiemai, nes Rusija taikosi į karo nualintos šalies energetikos infrastruktūrą.
O dabar, V.Orbano dėka, mažai tikėtina, kad JAV įsitrauks iš esmės, sako „Politico“. Vis dėlto tikėtina, kad Europa vis tiek eis į priekį.
„Jei to neišspręsime [pratęsdami sankcijų trukmę], ES, įskaitant Vengriją, tai kainuos daugiau pinigų“, – sakė vienas ES diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems cituotiems pašnekovams, buvo suteiktas anonimiškumas, kad galėtų atvirai kalbėti šiuo klausimu.
Europos šalių, įskaitant Vengriją, išlaidos būtų didesnės nei tuo atveju, jei prie šios iniciatyvos prisijungtų JAV.
Tačiau V.Orbanui tai nedidelė kaina. Jam naudinga tai, kad jis sulauktų labai reikalingos savo draugo respublikono geros valios.
„Jiems [Vengrijai] nerūpi, ar Europa turės mokėti daugiau. Svarbiausia – padėti D.Trumpui“, – sakė antrasis ES diplomatas.
Jei Briuselis ir Vašingtonas bendrai garantuos 35 mlrd. eurų paskolą, perrinktas D.Trumpas bus įsipareigojęs ją aptarnauti daugelį metų. Tačiau jei paskola bus patvirtinta be JAV, jis tokio įsipareigojimo neturės.
V.Orbano paskolos blokavimas yra naujausias D.Trumpo ir Vengrijos ministro pirmininko, kurie dar liepos mėn. buvo susitikę „Mar-a-Lago“, veikimo išvien pavyzdys.
Atrodo, kad jie abu jau žengia koja kojon, kalbant apie veiksmus dėl Ukrainos.
V.Orbanas įsitvirtina
Tai, kas Vašingtonui atrodo kaip techninis nesklandumas, yra labai svarbus aspektas, kurio gali pakakti, kad būtų nutraukta transatlantinė vienybė dėl paramos Ukrainai, bent jau finansiniu požiūriu.
V. Orbanui grasinant pasinaudoti veto teise Briuselyje, JAV pranešė, kad svarsto galimybę prisidėti prie paskolos (nors ir gerokai mažesne suma), net jei ES negalės pratęsti sankcijų laikotarpio, sakė trečias ES diplomatas ir Europos Komisijos pareigūnas.
Vienas iš variantų yra tas, kad Vašingtonas skirtų 5 mlrd. JAV dolerių, t. y. maždaug tiek, kiek Rusijos turto turi šalies viduje, tačiau liūto dalis sąskaitos vis tiek teks Europai.
Komisijos pareigūnas mano, kad JAV nenori atvykti „tuščiomis rankomis“ į spalio pabaigoje Vašingtone vyksiantį Didžiojo septyneto (G7) finansų ministrų susitikimą, kuriame tikriausiai bus sprendžiama dėl 50 mlrd. JAV dolerių paskolos smulkmenų.
Galbūt dar svarbiau yra tai, kad Japonija neseniai davė suprasti, jog gali pasitraukti iš paskolos susitarimo, jei JAV nedalyvaus.
Šiuo metu visas dėmesys sutelktas į šią savaitę Briuselyje vyksiantį ES vadovų aukščiausiojo lygio susitikimą.
Jei Vengrija atsisakys nusileisti dėl sankcijų trukmės, tikėtina, kad ES baigs teikti paskolą savo sąlygomis, nes pagal jos biudžeto taisykles daug lengviau pasiekti, kad mokėjimą iki metų pabaigos patvirtintų valstybių narių sostinės.
ES sparčiai rengia teisės aktus, pagal kuriuos Ukrainai bus išmokėta iki 35 mlrd. eurų – ši suma padengia JAV paskolos dalį ir turi būti baigta rengti iki spalio pabaigos.
Tačiau taupančios ES vyriausybės nenori didinti savo įnašo, kad padengtų JAV trūkstamą sumą.
„Mes darome spaudimą, bet kol kas V.Orbanas nenusileidžia“, – sakė pirmasis ES diplomatas.