Šiuo metu Lenkijoje yra maždaug 100 miestų ir gyvenviečių, pasiskelbusių „zonomis be LGBT ideologijos“. Tai buvo padaryta priėmus rezoliuciją, kurią konservatyviai nusiteikę politikai ir visuomenės nariai vadina „šeimos teisių chartija“.
Tokios gyvenvietės sudaro maždaug trečdalį Lenkijos teritorijos ir daugiausia yra įsikūrusios šalies rytuose ir pietryčiuose – tradiciškai labai katalikiškuose kraštuose.
Lenkas žurnalistas, tinklalaidės „Dzial Zagraniczny“ (Užsienio skyrius) įkūrėjas Maciejus Okraszewskis 15min teigė, kad viskas prasidėjo nuo to, kad buvo priimama „šeimos teisių chartija“.
Oficialiai esą niekur nebuvo kalbama apie kokias nors „zonas be LGBT ideologijos“.
„Kalbėta apie tradicinių šeimos vertybių gynimą. Tačiau jei paskaitytum atidžiai tos chartijos tekstą, pamatytum, kad ten homoseksualumas vadinamas ideologija.
Tada visuomeninis veikėjas, žmogaus teises ginantis režisierius Bartas Staszewskis nusprendė ironiškai „pažymėti vietas“, kurios palaimino „šeimos teisių chartiją“ ir kartu homoseksualumą vadino ideologija.
Jis vykdavo į įvairias gyvenvietes, rajonus ir prie jų pavadinimų pakabindavo lenteles su užrašu „Zona be LGBT ideologijos“ lenkų ir anglų kalbomis.
Būtent tada šią temą nušvietė užsienio spauda. Atsklido balsai iš Vakarų, kad tokie Lenkijos vietos valdžios veiksmai yra netinkami“, – 15min pasakojo žurnalistas.
Liepos viduryje Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą prieš konservatyvias Vengrijos ir Lenkijos vyriausybes už virtinę priemonių, diskriminuojančių LGBTQ bendruomenę.
Pasak M.Okraszewskio, iš pradžių viskas vyko ne regioniniu, o paskirų gyvenviečių lygmeniu. Tačiau po užgriuvusios kritikos „šeimos teisių chartija“ buvo įteisinta jau regioniniu lygmeniu.
Tuomet netruko sureaguoti jau ES institucijos, paskelbusios, kad tokie veiksmai prieštarauja Bendrijos vertybėms.
Liepos viduryje Europos Komisija pradėjo teisinę procedūrą prieš konservatyvias Vengrijos ir Lenkijos vyriausybes už virtinę priemonių, diskriminuojančių LGBTQ bendruomenę. Lenkijai kliuvo už „zonas be LGBT ideologijos“.
Briuselis, reaguodamas į tokias zonas, netrukus sustabdė derybas su penkiais Lenkijos regionais dėl jų paraiškų gauti lėšų iš ES atsigavimo po pandemijos fondo. Bendrija Lenkijai davė laiko iki rugsėjo pabaigos panaikinti LGBT bendruomenę diskriminuojančias taisykles.
Iš pradžių Lenkijos valdančioji „Teisės ir teisingumo“ partija (PiS) bandė nekreipti dėmesio į jai metamą kritiką ir tikino, kad nediskriminuoja jokių savo piliečių.
„Jie galvojo, kad jei nesivels į diskusiją su ES, jokių pasekmių ir nebus“, – tikino M.Okraszewskis.
Tačiau supratęs, kad ES nejuokauja, Lenkijos fondų ir regionų politikos ministras Tadeuszas Koscinskis išsiuntė oficialų laišką visiems regionams, kuriame atsargiai pasiūlė persvarstyti „šeimos teisių chartiją“, nes jie gali netekti ES fondų lėšų.
„Į tai sureagavo teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro, kuris dabartinėje vyriausybėje vertinamas kaip ekstremaliausias politikas.
Ministras nuolat pabrėžia, kad gina katalikų vertybes ir tvirtai laikysis tokios pozicijos. Be to, taip Ziobro bando susikurti savo įvaizdį, nes supranta, kad Lenkijoje jis nėra labai vertinama politinė figūra.
M.Okraszewskis: Valdžia galvojo, kad jei nesivels į diskusiją su ES, jokių pasekmių ir nebus.
Ziobro pareiškė, kad regionai neturi atsitraukti nuo savo priimtų sprendimų, o ES fondų lėšas regionams esą padengs iš Teisingumo ministerijos turimų fondų. Tačiau tai nėra tolygus finansavimas, todėl jau dabar matome, kad regionai dvejoja, ką daryti toliau“, – kalbėjo M.Okraszewskis.
Žurnalistas teigė tikintis, kad Šventojo Kryžiaus vaivadijos ir Krokuvos miesto pavyzdžiu paseks ir kiti regionai, nes suvokia, kad kitaip bus nutrauktas finansavimas. Pavyzdžiui, Šventojo Kryžiaus vaivadija buvo viena skurdžiausių Lenkijoje prieš stojimą į ES, tad Bendrijos pinigai jai buvo labai reikalingi.
„Aišku, tikiu, kad bus ir tokių vaivadijų arba paskirų miestų, kurie, nepaisant finansavimo praradimo, neatšauks zonų be LGBT ideologijos“, – pridūrė M.Okraszewskis.
Padėtis tik pablogėjo
Žurnalistas tvirtino, kad seksualinių mažumų padėtis Lenkijoje per pastaruosius metus pablogėjo.
„Varšuvoje padėtis atrodo patenkinama. Vis dažniau gali sutikti homoseksualias poras, kurios neslepia tokiomis esančios. Tačiau jei tik išvyksi kiek atokiau nuo Varšuvos, padėtis atrodo daug blogiau.
Sakyčiau, kad šiuo metu yra net blogiau, nei buvo prieš kelerius metus – padaugėjo agresyviai LGBT bendruomenės atžvilgiu nusiteikusių žmonių“, – teigė M.Okraszewskis.
M.Okraszewskis: Atsakomybė už dabartinę padėtį krenta ir ant katalikų bažnyčios pečių, nes jos požiūris yra labai konservatyvus.
Pasak jo, anksčiau nemažai Lenkijos gyventojų, ypač vyresnio amžiaus, tiesiog nesvarstė klausimo, ar yra už, ar prieš LGBT bendruomenę, nes apie tai viešojoje erdvėje nebuvo daug kalbama.
„Atsakomybė už dabartinę padėtį krenta ir ant katalikų bažnyčios pečių, nes mūsų šalyje požiūris į šią bendruomenę yra labai konservatyvus. Anksčiau Bažnyčia taip pat mažai kalbėjo apie homoseksualumą, nes nematė tam priežasties, bet dabar situacija pasikeitė“, – pasakojo M.Okraszewskis.
Lenkija nepripažįsta vienos lyties asmenų santuokų, net jei jos oficialiai sudarytos kitoje šalyje. Tokios poros susiduria su sunkumais norėdamos gauti dokumentus savo vaikui, tapti šeima.
„Vienintelis pozityvus dalykas LGBT bendruomenei šiuo metu Lenkijoje yra tai, kad pagaliau apie jų problemas pradėta garsiai kalbėti, prasidėjo debatai. Tik, deja, tos diskusijos dažniausiai vyksta labai negatyviame fone“, – apgailestavo žurnalistas.
