Kovo mėnesį D.Ellsbergas paskelbė, kad gydytojai jam pranešė, jog serga nepagydomu kasos vėžiu ir jam liko gyventi tik apie šešis mėnesius.
„Jis nejautė skausmo ir buvo apsuptas mylinčios šeimos“, – sakoma jo žmonos ir vaikų pareiškime, kuriame pranešama apie jo mirtį ir pabrėžiama, kad paskutiniai mėnesiai, nepaisant ligos, buvo gerai praleisti.
D.Ellsbergo šeima teigė, kad jis „džiaugėsi galėdamas atsisakyti penkerius metus gydytojo taikytos dietos be druskos“.
„Karštas šokoladas, kruasanai, pyragas, aguoninės bandelės ir lašiniai suteikė jam papildomo malonumo paskutiniais mėnesiais, – rašė jie. – Jam taip pat patiko iš naujo žiūrėti mėgstamus filmus, įskaitant kelis kartus žiūrėtą jo mėgstamiausią filmą „Bučas Kesidis ir Sandensas Kidas“ (Butch Cassidy and the Sundance Kid).
D.Ellsbergas buvo karo analitikas, kai 1971 metais JAV žiniasklaidai paviešino tūkstančius dokumentų, atskleidžiančių, kad viena po kitos JAV administracijos melavo visuomenei apie Vietnamo karą.
7 000 įslaptintų puslapių nustatyta, kad, priešingai nei viešai tvirtino JAV vyriausybės pareigūnai, konflikto neįmanoma laimėti.
Šis nutekinimas pakeitė visuomenės požiūrį į konfliktą ir buvo aprašytas 2017 metų Holivudo trileryje „Valstybės paslaptis“ (The Post), kuriame išsamiai pasakojama apie dokumentų publikavimo užkulisius.
Laikraštis „The New York Times“ publikavo ištraukas, tuomet šį darbą perėmė laikraštis „The Washington Post“.
D.Ellsbergui buvo pateikti kaltinimai pagal Amerikos šnipinėjimo įstatymą, tačiau 1973 metais, paaiškėjus, kad vyriausybė rinko neteisėtus įrodymus, byla baigėsi teisminiu procesu.
„Danielis buvo tiesos ieškotojas ir patriotiškas tiesos sakytojas, antikarinis aktyvistas, mylimas vyras, tėvas, senelis ir prosenelis, brangus daugelio draugas ir įkvėpėjas daugybei kitų. Mums visiems jo labai trūks“, – pridūrė jo šeima.
