„Šiandien vyriausybė priėmė sprendimą uždaryti Valimos, Nuijamos, Imatros ir Nyralos sienos perėjimo punktus Suomijos ir Rusijos sausumos pasienyje“, – žurnalistams sakė vidaus reikalų ministrė Mari Rantanen, o ministras pirmininkas Petteri Orpo (Peteris Orpas) apkaltino Rusiją veikiant piktybiškai.
P. Orpo apkaltino Rusiją sąmoningais veiksmais, kuriais siekiama destabilizuoti Suomijos padėtį, reaguojant į jos įstojimą į NATO anksčiau šiais metais.
„Buvome pasirengę įvairiems Rusijos veiksmams, piktybiškumui, todėl ši situacija nėra netikėta“, – sakė premjeras.
Helsinkis antradienį apkaltino Maskvą sąmoningai leidžiant migrantams kirsti Suomijos sieną neturint tinkamų kelionės dokumentų ir teigė, kad taip siekiama destabilizuoti kaimyninę šalį.
Maskva trečiadienį pareiškė, kad apgailestauja dėl Suomijos pranešimo, kad svarstys galimybę uždaryti sienos perėjimo punktus su Rusija.
„Labai apgailestaujame, kad Suomijos vadovybė nusprendė sąmoningai nutolti nuo to, kas anksčiau buvo geri santykiai“, – trečiadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, paklaustas apie Suomijos komentarus.
Rusija ir Suomija turi 1 340 km sausumos sieną, besidriekiančią daugiausia miškais nuo Sankt Peterburgo iki Šiaurės poliaračio.
M. Rantanen anksčiau sakė, kad pastaraisiais mėnesiais prie rytinės sienos padaugėjo prieglobsčio prašytojų ir, nors jų skaičius išlieka „palyginti nedidelis, tačiau per trumpą laiką gerokai padidėjo“.
Anot pareigūnų, pirmadienį prie pietrytinės sienos atvyko 39 žmonės – daugiau nei per visą praėjusią savaitę, kai atvyko 34 prieglobsčio prašytojai.
Ketvirtadienį pasienio apsaugos tarnyba pranešė, kad nuo rugsėjo prie sienos iš viso atvyko 280 prieglobsčio prašytojų.
Tačiau M. Rantanen sakė, kad „skaičiai nėra svarbus klausimas“.
„Tai nėra įprastas klausimas apie prieglobsčio politiką. Tai atvejis, kai turime požymių ir informacijos, kad žmonės į Suomiją patenka per machinacijas“, – sakė ministrė.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos vado pavaduotojas Markku Hassinenas (Markus Hasinenas) sakė, kad migrantų antplūdis „kelia rimtą grėsmę nacionaliniam saugumui (...), apsunkina valdžios institucijų veiklą rytinėje pasienio zonoje“.
Abiejų šalių santykiai pasidarė įtempti nuo 2022 metų vasario, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo ir balandį įstojo į NATO.
Maskva įspėjo, kad imsis neįvardytų atsakomųjų priemonių prieš Suomijos prisijungimą prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Helsinkio teigimu, Rusija ir anksčiau, po to, kai 2022 metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, leisdavo kirsti sieną žmonėms be tinkamų kelionės dokumentų, daugiausia rusams ir ukrainiečiams.
Tačiau „pasikeitė atvykstančiųjų tautybė“, sakė M. Rantanen.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos rizikos analizės padalinys pranešė, kad nuo rugpjūčio pastebėjo, jog sieną kerta vis daugiau prieglobsčio prašytojų iš Vidurio Rytų ir Afrikos.
5,5 mln. gyventojų turinčioje Šiaurės Europos šalyje pasienio ruože statoma 200 km ilgio tvora, kuri turi būti pabaigta iki 2026 metų.
Šiuo metu Suomijos sienos daugiausia saugomos lengvomis medinėmis tvoromis, kurios daugiausia skirtos tam, kad gyvuliai nenuklystų į kitą pusę.
