Dėl Kalėdų dieną įvykusio incidento įtarimų sukėlė su Kuko Salų vėliava plaukiojantis tanklaivis „Eagle S“, kuris, kaip manoma, priklauso „šešėliniam laivynui“.
Sausio pabaigoje Helsinkio apygardos teismas, veikiantis kaip jūrų teismas, nusprendė areštuoti „Eagle S“.
„Kadangi Nacionalinio tyrimų biuro vykdomas kriminalinis tyrimas, įskaitant teismo ekspertizę laive „Eagle S“, pasistūmėjo į priekį, nebeliko pagrindo toliau sulaikyti tanklaivį“, – sakoma Suomijos policijos išplatintame pranešime.
Įtariama, kad kabeliai pažeidžiami dėl to, kad tanklaiviai, tempdami inkarus jūros dugnu, nutraukia juos.
Laivo „Eagle S“ atveju inkaras nutrūko po to, kai buvo tempiamas 10 kilometrų. Inkarą ištraukė Švedijos pakrančių apsaugos tarnyba.
Suomijos policija dėl šio incidento įtaria aštuonis tanklaivio įgulos narius, o trims iš jų šiuo metu uždrausta išvykti iš šalies.
Policijos teigimu, tyrimas vis dar tęsiamas ir turėtų būti baigtas balandžio mėnesį.
Prieš trejus metus, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, Vakarų šalys paskelbė sankcijų Maskvos naftos pramonei.
Todėl Rusija, norėdama tęsti pelningą naftos eksportą, pasitelkė „šešėlinį laivyną“ – neaiškios nuosavybės arba tinkamai neapdraustus laivus. Šių laivų įgulos taip pat dažnai nėra pakankamai kompetentingos.
Saugumo analitikų duomenimis, Rusijos „šešėlinį laivyną“ sudaro šimtai laivų.
Visa tai kelia nerimą dėl laivybos Baltijos jūroje, iš kurios vienintelis priėjimas prie Atlanto vandenyno yra per siaurą sąsiaurį tarp Švedijos ir Danijos.
Per pastarąjį pusmetį Baltijos jūroje įvyko ne vienas povandeninės infrastruktūros pažeidimas: sausio pabaigoje buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro ryšių kabelis. Anksčiau buvo pažeisti ryšio kabeliai tarp Švedijos ir Lietuvos, Suomijos ir Vokietijos.
Dėl virtinės incidentų NATO šalys Baltijos jūroje sausį pradėjo naują stebėjimo misiją, kurios tikslas – apsaugoti ypatingos svarbos povandeninę infrastruktūrą regione ir užkirsti kelią bandymams ją atakuoti.
