Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Suomija: po Rusijos invazijos į Ukrainą prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“

Suomijos užsienio reikalų ministras šeštadienį Bahreine vykstančioje konferencijoje pareiškė, kad po Rusijos invazijos į Ukrainą Suomijos prašymas įstoti į NATO buvo „natūralus žingsnis“.
Suomijos kariai
Suomijos kariai / „Reuters“/„Scanpix“ nuotr.
Temos: 1 NATO

Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Švedija ir Suomija gegužės mėnesį atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo politikos ir ėmė siekti narystės NATO.

Visos 30 NATO valstybių narių, išskyrus Vengriją ir Turkiją, ratifikavo Suomijos narystę, kuriai reikia vienbalsio pritarimo. Vengrija yra pareiškusi, kad parems Suomijos paraišką.

Tačiau Turkija vilkina istorinį Švedijos ir Suomijos siekį įstoti į NATO, susirūpinusi, kad šios dvi šalys, ypač Švedija, tapo saugiu prieglobsčiu Kurdistano darbininkų partijos (PKK) nariams ir su ja susijusioms grupuotėms.

Suomijos diplomatijos vadovas Pekka Haavisto kasmetinėje konferencijoje Bahreine teigė, kad sprendimą pateikti paraišką dėl narystės NATO lėmė „drastiški mūsų saugumo aplinkos pokyčiai“.

„Kreipimasis dėl narystės NATO buvo natūralus žingsnis“, – pridūrė jis.

2004 metais Suomija pareiškė, kad pasinaudos vadinamąja „NATO galimybe“, jei jos saugumo aplinka „smarkiai pasikeistų“, sakė užsienio reikalų ministras.

„O kas galėtų būti dramatiškesnis pokytis nei jūsų kaimyno išpuolis prieš 50 milijonų gyventojų turinčią šalį?“ – klausė P. Haavisto.

Penktadienį Suomija pristatė planą, kaip sustiprinti savo sienos su Rusija saugumą, įskaitant 200 km ilgio tvoros tiesimą.

Suomijos pasienio apsaugos tarnybos pareigūnai nurodė, kad pradinis tvoros 3 kilometrų ilgio segmentas bus įrengtas sienos kirtimo punkte rytiniame Imatros mieste iki 2023 metų vasaros. Tęsiant statybą, galiausiai bus įrengta iki 200 km bendro ilgio užtvara.

Suomija turi daugiau kaip 1,3 tūkst. km ilgio bendrą sieną su Rusija.

Suomijos ministrė pirmininkė Sanna Marin spalį sakė, kad įstatymų leidėjai yra pasiekę sutarimą dėl tvoros įrengimo siekiant užtverti tam tikras sienos su Rusija dalis. Tvoros statyba, apytikriais vertinimais, kainuotų apie 380 mln. eurų, o projektas būtų užbaigtas iki 2026 metų.

Pasak S.Marin, pagrindinis tvoros tikslas būtų padėti pasieniečiams stebėti pasienį ir užkirsti kelią galimai didelio masto neteisėtai migracijai.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?